Nepaisant žemos Lietuvos pozicijos Europos Komisijos paskelbtoje Inovacijų sąjungos švieslentėje, Lietuvos valstybės institucijos ją pasitiko gana optimistiškai – esą dabar taikomos skatinimo priemonės pagerins Lietuvos poziciją ateityje. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), verta pripažinti, kad inovacijos nuo 2009 metų skatinamos pastebimai intensyviau, tačiau itin gerų rezultatų neleidžia tikėtis politikos priemones įgyvendinančių agentūrų darbo kokybė ir efektyvumas.
2011 m. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siekia 0,255, su kuriuo Lietuva, kartu su Rumunija, Bulgarija ir Latvija, priskiriamos paskutinei nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. Be to, savo grupėje mūsų valstybė vienintelė patenka į lėto augimo pogrupį. Rodiklių analizei buvo naudojami 2008–2010 m., taip pat ir senesni – 2007 m. ar net 2004 m. – duomenys.
„Lūkestis, kad kitame etape nuo 2009 metų vykstantys pokyčiai duos ženklių rezultatų, yra labai optimistiškas ir mažai realus. Net jei visi užmojai būtų sklandžiai įgyvendinami – ryškų pagerėjimą galėtume matyti ne ankščiau nei po 5 metų. Tačiau net apie tai kalbėti rizikinga, nes, nežiūrint į tai, kad mokslo ir inovacijų politikos pokyčių kryptis – teisinga, įgyvendinimo kokybė yra verta nemenkų pastabų“, – teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas dr. Tomas Žalandauskas.
Pasak jo, ryškiu „šlubuojančio” mokslo politikos įgyvendinimo pavyzdžiu yra ir pasirinkta konkursinio mokslo finansavimo kryptis. T. Žalandausko teigimu, 2009 m. reformuotos Lietuvos mokslo tarybos darbo kokybė jau seniai kompromituoja pačią konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo idėją. „2010 metais įkurtos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) veikla dar tik įsibėgėja, ir nors šios institucijos įgyvendinama Aukštųjų technologijų plėtros programa yra pakankamai sėkminga, jos apimtys – per mažos, kad galėtume tikėtis valstybės lygiu reikšmingų rezultatų“, – įsitikinęs dr. Žalandauskas.
„Pozityviai atrodo tokios mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo priemonės kaip Idėja LT arba Intelektas LT, tačiau praktikoje šios priemonės yra nejautrios rinkai, nesukuria tokios vertės, kokią galėtų sukurti. Viena iš problemų – vis dar pernelyg ilgai trunkantis paraiškų vertinimas. Pavyzdžiui, dar rugsėjo mėnesį Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo pateiktos paraiškos pagal Intelektas LT priemonę finansuojamiems tyrimams ir plėtrai, tačiau iki šiol dauguma įmonių nežino net preliminarių vertinimo rezultatų. Tokie atvejai ragina kviesti įgyvendintojus ne tik džiaugtis dėl taikomų priemonių, bet ir pasirūpinti, kad šios būtų įgyvendinamos be priekaištų. Juk inovacijų skatinime negali būti taikomas kiekybinis – gražaus priemonių sąrašo – požiūris“, – sako dr. T. Žalandauskas.
Lietuvos stipriosiomis pusėmis Inovacijų sąjungos švieslentėje įvardijamos žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Sritys, kuriose Lietuva turėtų susitelkti, siekdama pagerinti inovacijų diegimo rezultatus, yra ekonominis poveikis, intelektiniai ištekliai, verslo ryšiai ir verslumas bei mokslinių tyrimų sistemos atvirumo, patrauklumo didinimas.
Europos Komisija kasmet rengia Inovacijų sąjungos švieslentę, kurioje pateikiamas ES ir kitų šalių (JAV, Japonijos, Norvegijos, Šveicarijos ir t. t.) lyginamasis mokslinių tyrimų sistemos ir inovacinės veiklos įvertinimas. Šis įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į 25 skirtingus, aštuonias inovacijų tematines grupes sudarančius rodiklius.
