Žali augalai išskiria metaną. Šis sensacingas vokiečių mokslininkų atradimas gali iš esmės pakeisti susidariusius stereotipus apie augalų biochemiją, globalią anglies apytaką ir klimato mechanizmų pokyčius mūsų planetoje.
Palyginus su ikiindustrine epocha metano kiekis atmosferoje padidėjo beveik du kartus. Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais atliekami nuodugnūs tyrimai ir atmosferos metano visų šaltinių apskaita. Buvo manoma, kad yra tik vienas biologinis procesas, kurio metu išsiskiria metanas, ir tik viena grupė organizmų – archebakterijos. Tačiau 2005 metais buvo aptikta anomaliai aukštas metano kiekis amžinai žalių miškų rajonuose. Anomalijos mastas liudijo esant neakcentuotą iki tol metano šaltinį, kurio pagalba papildomai į atmosferą patekdavo po 30-40 tonų degiųjų dujų.
Frankas Kepleris iš Makso Planko instituto Vokietijoje ir jo kolegos nusprendė patikrinti, ar augalai išskiria metaną, nors tai ir prieštarauja viskam, kas yra žinoma biochemijoje ir augalų fiziologijoje. Pasirodo, kad nuskinti lapai išskiria nuo 0,2 iki 3 nanogramų metano gramą žaliosios masės sausojo svorio per valandą, o augalai 1-2 kartus daugiau. Procesas vyksta esant deguoniui, mirtino archebakterijoms.
Šie sensacingi faktai įrodo, kad gyvi augalai be mikrobų pagalbos sintezuoja metaną. Jei eksperimento duomenys neturi paklaidos, mokslininkai bus priversti iš naujo įvertinti visus turimus duomenis apie augalų biochemiją ir klimato pokyčių priežastis.
