Vaikų ir paauglių intelekto koeficientas (IQ) laikui bėgant gali padidėti ar sumažėti, todėl jis netinkamas kaip absoliutus žmogaus protinio potencialo matas, teigia straipsnio, paskelbto žurnale „Nature“, autoriai.
Kaip skelbia „RIA Novosti“, Kathy Price vadovaujami mokslininkai iš Londono universiteto koledžo septynerius metus tyrė, kaip su metais keičiasi kelių jaunų žmonių intelekto koeficientas. Anksčiau manyta, jog, jeigu per gyvenimą žmogus nepatyrė jokių nervinių traumų ir nesirgo psichinėmis ligomis, jo IQ visiškai nekinta.
K. Price ir jos kolegos įrodė, jog toks įsitikinimas tėra pasenęs mitas. Pirmąjį tyrimą mokslininkai atliko 2004 metais – tuomet jame dalyvavo 33 savanoriai, kurių amžius apėmė 12–16 metų. Vėliau, kai savanoriams buvo 15–20 metų, jų IQ buvo patikrintas dar kartą.
Sulyginę pirmojo ir antrojo bandymų rezultatus ekspertai nustatė, jog kai kurių jaunų žmonių IQ padidėjo, o kai kurių – sumažėjo. Skirtumas prilygo netgi 20 punktų.
Mokslininkai sulygino eksperimento dalyvių smegenų tomografijas, darytas 2004 ir 2008 metais, su IQ pokyčiais. Paaiškėjo, jog verbalinių sugebėjimų padidėjimas susijęs su pilkosios masės kiekio padidėjimu smegenų dalyje, susijusioje su kalba. Neverbalinio IQ padidėjimas susijęs su pilkosios masės kiekio pokyčiais smegenų srityse, susijusiose su mažosiomis smegenimis. Kaip teigia patys straipsnio autoriai, vienos IQ srities pagerėjimas nebūtinai susijęs su kitos augimu.
„Dažniausiai vertiname vaikų intelektualinius gebėjimus labai ankstyvame amžiuje. Mūsų tyrimų rezultatai atskleidė, jog vaikų ir paauglių smegenys vystosi ir keičiasi ir toliau, todėl turime labai atsargiai vertinti dabartinių dvejetukininkų gebėjimus – gali būti, jog jau po kelerių metų jų IQ pasikeis į gerąją pusę“, – sakė pati K. Price. Jau anksčiau buvo įrodyta, jog vaiko IQ tiesiogiai priklauso nuo jo sveikatos.
Infekcinės ligos neigiamai veikia protinius sugebėjimus, pažeisdamos smegenų vystymąsi. 2002 metais buvo išleista knyga „IQ ir tautos sveikata“. Jos autorius – psichologas Richardas Lynnas. Knygoje ekspertas pateikia tikslius IQ rodmenis iš 81 šalies ir apytikslius duomenis iš dar 104 šalių. Taip bandyta atskleisti tautos sveikatos ir intelekto koeficiento ryšį.
O Naujosios Meksikos universiteto biologo Christopherio Eppigo tyrimų rezultatuose teigiama, jog IQ visų pirma susijęs su infekcinėmis ligomis. Savo idėją mokslininkas įvardijo „parazitinio streso hipoteze“.
Šios hipotezės pagrindas yra teiginys, jog parazitų turintys vaikai daugiau energijos skiria kovai su įvairiomis infekcijomis. Parazitais ekspertai įvardija tiek žarnyne gyvenančias kirmėles, tiek bakterijas ir virusus. Galiausiai vaikams ima trūkti energijos normaliam smegenų vystymuisi. Todėl valstybėse, kur infekcinės ligos itin paplitę, vidutinis IQ yra žemesnis, mano Ch. Eppigas.
