Naudodami EMSL laboratorijos eksperimentinę įrangą, mokslininkai iš Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) ir Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) parodė, kad dviejų perovskitinių kristalų – lantano aliuminato ir stroncio titanato – sandūroje įvyksta struktūrinis susimaišymas. Šis reiškinys tyrėjus domina todėl, kad tokia sandūra, kuomet ji atitinkamai paruošiama, tampa elekriškai laidi, o atomų išsidėstymas įtakoja jo elektroninę sandarą.
Kuomet mokslininkai iš pradžių ėmėsi sandūros laidumo matavimų, jie sukūrė dvimatį modelį, kuris numatė sandūros elektroninę pertvarką. Tokią pertvarką lėmė polinio perovskito auginimas ant nepolinio perovskito kristalo, kai susimaišymas buvo mažas arba jo nebuvo iš viso. Laidumo atsiradimas tokiose sandūrose galėtų suteikti teigiamą postūmį kuriant naujos kartos elektroniką.
Ilgą laiką tyrinėję kitus bandinius, minėtųjų institucijų mokslininkų komanda sugalvojo ir išbandė savo pačių medžiagas. Jie sistemiškai parodė, kad sandūrinis susimaišymas būdingas įvairioms stechiometrijos vertėms kur kas labiau, nei buvo manoma iki šiol.
Mokslininkai atliko šį tyrimą naudodami impulsinio lazerio nusodinimo metodą tam, kad sukurtų plonus lantano aliuminato ir stroncio titanato sluoksniukus. Nusodintųjų sluoksniukų storis siekė 2 nanometrus arba 8 atominius sluoksnius. Tokie parametrai buvo pasirinkti todėl, kad tai minimalus gylis, reikalingas, jog būtų užtikrintas elektrinis laidumas. Toliau tyrėjai sukurtąsias medžiagas ėmė nagrinėti naudodami kampinės skiriamosios gebos rentgeno fotoelektronų spektroskopijos metodą. Tyrimas atskleidė, jog visų nagrinėtųjų plėvelių sandūroje susidaro ganėtinai išplitęs aliuminio, lantano, stroncio bei titano jonų susimaišymas. Šie rezultatai nesutapo su paprastais, anksčiau taikytais sandūros formavimosi kvazimodeliais.
