Mokslininkai pagal palydovinius duomenis sukonstravo modelį – geoidą, iliustruojantį, koks netolygus Žemės paviršiuje iš tikrųjų yra gravitacijos lauko intensyvumas. Geoido forma byloja, jog pagal šį parametrą Žemė yra toli gražu ne sferiška, o gerokai gumbuota. Tai reiškia, kad gravitacija planetos paviršiuje nėra vienoda. Nors skirtumų mes ir nejaučiame, jie turi milžiniškos įtakos tokiems reiškiniams kaip vandenynų srovės, oro masių judėjimas ir litosferos plokščių dinamika.
Nuo 2009 m. Europos kosmoso asociacijos (European Cosmos Association – ESA) Gravitacinio lauko ir pastovios okeanų cirkuliacijos zondas GOCE (Gravity field and steady-state Ocean Circulation Explorer) rinko duomenis apie Žemės gravitacinį lauką. Iš jų ir buvo sudarytas detaliausias Žemės traukos modelis – geoidas.
Akivaizdu, kad geoidas nėra Žemės plutos modelis. Greičiau tai modelis, iliustruojantis vandenyno paviršiaus vidurkį, jei vandenynai būtų pusiausvyri (t. y., ramybės būsenos – be potvynių / atoslūgių, srovių ir pan.) ir nusidriekę per tam tikrus sausumos plotus. Kitaip tariant, tokios formos būtų mūsų planeta, jei potvyniai / atoslūgiai, vandenynų srovės ir litosferos ypatumai tos formos neiškraipytų. Idėja sukurti tokį modelį mokslo pasaulyje sklandė jau gerą pusšimtį metų, tačiau taip preciziškai tiksliai jį suformuoti pavyko tik dabar.
Modelyje geltona spalva žymimos intensyviausios gravitacijos sritys, o mėlyna – silpniausios. Nors mūsų pojūčiai šių planetos traukos skirtumų nefiksuoja, jų įtaka vandenynų dinamikai ar šilumos judėjimui planetos paviršiumi yra didžiulė – esminė atmosferos sąlygų ir klimato kaitos atžvilgiu.
Tikimasi, kad geoido modelis geologams suteiks reikšmingos informacijos, kuria remiantis bus galima tiksliau suprasti, apibrėžti bei prognozuoti litosferos plokščių dinamiką ir ją lydinčius reiškinius (taip pat ir žemės drebėjimus).
Visos Žemės vaizdą GOCE zondo „akimis“ rasite spustelėję šią nuorodą.
