Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 22 d. 18:14
Pirko telefoną, o gavo akmenį: kaip neprarasti pinigų perkant naudotą elektroniką?
Birželio 22 d. 16:38
Nauja realybė: kodėl kelionės elektromobiliu tiesiog labiau apsimoka?
Birželio 22 d. 14:32
Atnaujintas „Lynk & Co 02“ modelis: elektromobilis sulaukė svarbių patobulinimų
Birželio 22 d. 12:49
Ekspertė atsako: ką daryti pametus banko kortelę?
Birželio 22 d. 10:32
Dirbtinis intelektas ir darbo rinka per ateinančius 10 metų: ar šįkart technologijos tikrai leis dirbti mažiau?
Birželio 22 d. 08:12
„BMW iX3“ testas: ar elektromobiliai iš tiesų nuvažiuoja tiek, kiek žadama?
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Elektrinį laidumą gali nulemti stipri sukinio ir orbitos sąveika

Publikuota: 2011-01-11 18:01
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Japonijos tyrėjai atskleidė, kodėl stroncio iridžio oksidas Sr2IrO4, iki tol laikytas kuo tikriausiu laidininku, iš tikrųjų yra izoliatorius. Manoma, kad įdomios šio pereinamojo metalo oksido elektrinės savybės gali padėti pamatus naujoviškų elektroninių prietaisų arba superlaidininkų sukūrimui.

Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio laidininko ir izoliatoriaus yra tas, jog pastarajame elektronai negali laisvai judėti po visą kristalą. Taip nutinka dėl to, kad izoliatoriai savo energijos spektre turi vadinamąjį draudžiamosios energijos tarpą, kurio elektronai negali įveikti. Hirošis Vatanabis (Hiroshi Watanabe), Tomonoris Širakava (Tomonori Shirakava) bei Seijis Junokis (Seiji Yunoki), dirbantys RIKEN institute bei Japonijos mokslo ir technologijos agentūroje, parodė, kaip draudžiamosios energijos tarpas susidaro stroncio iridžio okside. Kiek anksčiau kiti RIKEN instituto tyrėjai nustatė, jog šis junginys yra izoliatorius.

Sr2IrO4 priklauso oksidų šeimai, kurios pagrindą sudaro pereinamieji metalai, turintys didelius atominius skaičius. Tokiuose pereinamuosiuose metaluose kaip, pavyzdžiui, nikelyje, varyje arba kobalte, elektronai tarpusavyje itin stipriai sąveikauja, todėl ši sąveika lemia superlaidumo arba magnetizmo susidarymą.

Junginiuose, kurių sudėtyje yra sunkesnių pereinamųjų metalų, išoriniai elektronai aplink atomą skrieja vadinamajame 5d elektronų sluoksnyje, esančiame ganėtinai toli nuo branduolio. Elektronai, priklausantys šiam sluoksniui, pasižymi neįprastai stipria sąveika tarp savo vidinės magnetinės savybės, vadinamos sukiniu, ir orbitinio judesio kiekio momento, nusakančio judėjimą aplink atomo branduolį. Šios sukinio ir orbitos sąveikos energija savo dydžiu prilygsta elektrono judėjimo energijai arba energijai, susidarančiai dėl elektrostatinės elektronų tarpusavio stūmos. Pasak tyrimui vadovavusio S. Junokio, tokia stipri sukinio ir orbitos sąveika turi didžiulės įtakos medžiagos elektroninėms savybėms. „Iš esmės 5d elektronų sistemose dėl itin trapaus šių trijų svarbiausių energijų balanso fizikine prasme gali nutikti bet kas“.

Elektrinį laidumą gali nulemti stipri sukinio ir orbitos sąveika
Sr2IrO4 energijos būsenos. Kairėje pusėje pavaizduotas visų apskaičiuotų elektroninių būsenų spektras. Draudžiamosios energijos tarpas (Y ašis) aiškiai matomas elektronams judant visomis kristalografinėmis kryptimis (X ašis). X ašies raidės žymi specifines kristalografines kryptis. Dešinėje pusėje pavaizduotas elektroninės būsenos, kurios dėl sukinio ir orbitos sąveikos sukuria draudžiamosios energijos tarpą.

Kaip šis energetinis balansas pakeičia elektronų elgesį stroncio iridžio okside tampa aišku panagrinėjus tyrėjų skaičiavimus. Pasirodo, jog stipri sukinio ir orbitos sąveika kai kurias elektronines būsenas pastumia į didesnių energijų sritį, todėl tarp elektroninių būsenų susidaro pakankamai platus draudžiamosios energijos tarpas.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, jog mokslininkų skaičiavimai padeda atskleisti įdomią sąsają su aukštatemperatūrių puslaidininkių šeima, pasižyminčia panašiu draudžiamosios energijos tarpu. Šiose medžiagose superlaidumas gaunamas į jas įterpus papildomų atomų, dėl kurių susidaro tam tikras elektronų perteklius. Dabar tyrėjai bando išsiaiškinti, ar toks mechanizmas negalėtų suveikti ir Sr2IrO4 atveju. „Jeigu kam nors pavyktų pasiekti, jog Sr2IrO4 taptų superlaidus, tai būtų tikras perversmas, – priduria S. Junokis. – Tikimės, kad mūsų skaičiavimai pravers eksperimentuotojams“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje

Galaktikos auga versdamos dujas žvaigždėmis, o pagrindinis šio proceso kuras yra šaltos molekulinės dujos. Iki šiol astronomai įtarė, kad ankstyvosios ryškios, masyvios galaktikos turėjo milžiniškas dujų atsargas, tačiau niekam nepavyko jų tiesiogiai aptikti. Naujame tyrime mokslininkai pristato didžiulį šaltų molekulinių dujų telkinį galaktikoje REBELS-25.

Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama