Jungtinės Valstijos ir Vokietija, prisidengdamos komercinių palydovų projektu „HiROS“, vykdo slaptą žvalgybinių palydovų kūrimo programą.
Apie tai pranešė Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, remdamasis „Wikileaks“ paskelbtai slapta JAV diplomatinio susirašinėjimo medžiaga.
Dienraščio gauta informacija liudija, kad, nepaisant aršaus Prancūzijos pasipriešinimo, Vašingtonas ir Berlynas bendromis pastangomis kuria slaptus žvalgybinius palydovus, kurie slepiami po komercinių palydovų programos „HiROS“ skraiste. Oficialūs abiejų šalių atstovai tokias prielaidas neigia.
Pagal „HiROS“ (High Resolution Optical Satellite System) programą turi būti pagamintas nenurodytas skaičius didelės raiškos vaizdo techniką naudojančių palydovų, kurie galės fiksuoti bet kuriame Žemės paviršiaus taške esančius 50 centimetrų ir didesnius objektus, sakoma dienraščio pranešime.
Tokie palydovai naktį fotografuotų planetos paviršių infraraudonųjų spindulių ruože. „HiROS“ palydovai gautus duomenis į Žemę perduotų žymiai greičiau, nei šiuo metu naudojami žvalgybiniai palydovai, teigiama „Wikileaks“ paskelbtuose pranešimuose.
Dėl prieštaringai vertinamos „HiROS“ programos paskirties JAV ir Vokietijos vyriausybės esą susitarė, kad ji bus pristatoma kaip komercinis projektas, kuriuo siekiama aplinkosaugos tikslų. Tokį projektą neva vykdys privačios bendrovės. Tačiau iš tikrųjų šių palydovų naudojimą „absoliučiai kontroliuos“ Vokietijos žvalgybos tarnyba BND ir Vokietijos aerokosminis centras DLR, liudija atskleistas JAV diplomatų susirašinėjimas.
Pirmadienį DLR atstovas paneigė, kad „HiROS“ palydovai skirti slaptoms žvalgybos operacijoms. „HiROS“ tikslas – teikti duomenis viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, krizių valdymo tikslais įvykus gamtinėms katastrofoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos aerokosminio centro atstovas Andreas Eckartas.
„Aftenposten“ remiasi JAV diplomatinėmis depešomis, išsiųstomis nuo 2009 m. vasario iki 2010 m. vasario. Jos be kita ko liudija, kad kai kurios valstybės, „ypač Prancūzija“, siekė sustabdyti šį projektą „bet kokiomis įmanomomis priemonėmis“.
Norvegų dienraščio žiniomis, numatytieji paleisti „HiROS“ palydovai kainuos maždaug 274 mln. JAV dolerių. Jie turėtų pradėti veikti tarp 2012 ir 2013 metų.
