Japonijos energetikos specialistai žvelgia toli į ateitį ir siūlo futuristinį projektą, kaip Mėnulyje būtų galima generuoti elektros energiją, kuri būtų eksportuojama į Žemę. Japonai siūlo Mėnulio pusiaują apjuosti 400 km pločio ir 11 tūkst. km ilgio „Mėnulio žiedu“ – saulės energiją į elektrą konvertuosiančia gluminančio dydžio jėgaine.
Mokslininkai paskaičiavo, kad 4,4 trilijonus kvadratinių metrų saulės baterijų racionaliausia būtų pasigaminti Mėnulyje. Šiam reikalui idėjos autoriai siūlo Mėnulin nugabenti robotų komandą, kuri pastatytų automatinių gamyklų. Jose saulės baterijos būtų pagamintos iš Mėnulio grunto.
Pagamintą elektros energiją iš natūralaus mūsų planetos palydovo į Žemę tiekti siūloma mikrobangų ar lazerių spinduliais. Regimojoje Mėnulio pusėje tam reikalui būtų pastatytos milžiniškos, maždaug 20 km skersmens antenos su lazerine įranga. Jų siunčiamos energijos priėmimui Žemėje reikėtų statyti daug imtuvų, taip pat įrengti daug saulės baterijų laukų.
Kad elektros energija iš Mėnulio būtų tiekiama ištisą Mėnulio parą, saulės baterijomis reikėtų apjuosti visą Mėnulio pusiaują. Kitoje Mėnulio pusėje gaminama energija į siųstuvus būtų perduodama antenomis arba kabeliais. Specialistai pabrėžia, kad energijos siųstuvai būtų montuojami tik regimojoje Mėnulio pusėje.
Kad elektros vartotojai energijos galėtų gauti ir tada, kai Mėnulis nėra matomas danguje, Žemėje gali tekti iškelti orbitinius retransliatorius arba išplėtoti globalų elektros energijos tinklą.
Akivaizdu, kad šis projektas kol kas atrodo labiau fantastinis nei realus. Tačiau ar, išsekus organiniams energijos šaltiniams planetai, žmonėms pakaks Žemėje esančių natūraliai atsinaujinančių resursų (hidro-, helio-, geo- ar aeroenergijos)?
