Į Veneros planetą prieš šešis mėnesius išsiųsto Japonijos kosminio zondo „Akatsuki“ istorija vystosi netikėtais rakursais ir tempais. Japonijos kosminių tyrimų agentūra JAXA ką tik išplatino naują pranešimą, kuriame teigiama, jog zondas judėjimo kryptį galėjo pakeisti po susidūrimo su nenustatytu objektu. JAXA atstovai spaudai pabrėžia, jog prieš išsijungdamas zondas netikėtai ėmė suktis aplink savo ašį – tokį manevrą galėjo išprovokuoti susidūrimas.
JAXA specialistai neatmeta ir kitos versijos – kosminis zondas aplink savo ašį ėmė suktis dėl raketinių variklių gedimo.
Kosminis zondas „Akatsuki“ šiuo metu tolsta nuo Veneros po to, kai nesėkmingai bandė įeiti į orbitą aplink ūkanotąją Venerą. Tiesa, projekto autoriai tikisi, jog „Akatsuki“ turės dar vieną šansą 2016 metų pabaigoje arba 2017 m. pradžioje.
300 mln. JAV dolerių vertės kosminis aparatas naktį iš pirmadienio į antradienį prie Veneros buvo priartėjęs 550 km atstumu. Tuo momentu buvo įjungti manevravimo varikliai, turėję aparatą pristabdyti tiek, kad Veneros gravitacija įtrauktų jį į elipsinę orbitą.
Tačiau, vos įsijungus varikliams, dingo ryšys su kosminiu zondu. Tiesa, ryšio pertrauka buvo planuota – ji turėjo trukti 22 minutes, nes „Akatsuki“ įskriejo į Veneros šešėlį. Tačiau ryšio pauzė užtruko daugiau kaip 1,5 valandos.
JAXA darbuotojams pavyko atstatyti ryšį su zondu, po ko tapo aišku, jog aparatas „prašoko“ Veneros orbitą ir ima nuo jos tolti. JAXA ekspertai teigia, kad zondo varikliai veikė per trumpai: vos 2 ar 3 minutes vietoj planuotų 12 minučių, pranešama laikraštyje Mainichi Daily News.
„Akatsuki“ tuo momentu persijungė į saugų režimą, kitaip tariant, išsijungė, vengdamas rimtesnių techninių nesklandumų. Persijungus į saugų režimą, automatiškai išsijungė ir erdvėlaivio varikliai, informuoja žurnalas „Nature“.
JAXA atstovai nustatė, kad prieš persijungdamas į saugų režimą, „Akatsuki“ staiga ėmė suktis aplink savo ašį. Spėjama, kad tokį manevrą galėjo iššaukti susidūrimas su nežinomu objektu arba variklio gedimas, teigiama žurnale „Nature“.
Zonde yra per mažai degalų, jog jį būtų galima stabdyti ir apsukti atgal prie Veneros. Mokslininkai teigia, jog zondas turėtų sėkmingai funkcionuoti iki to momento, kai po šešių metų jis dar kartą priartės prie Veneros, nors planuota misijos trukmė buvo vos dveji metai. Aparato konstruktoriai argumentuoja, jog zondo energijos elementai gali tarnauti kur kas ilgiau, o kosminis aparatas išnaudojo labai nedaug degalų – didžioji dalis jų liko.
Tačiau misijos darbuotojai būgštauja, kad zondas, keliaudamas aplink Saulę kitos galimybės susigretinti su Venera link, gali būti paveiktas karščio ar radiacijos.
Mokslo bendruomenė sutinka su tuo, jog zondo netektis būtų didelis nuostolis ne tik Japonijos kosminei agentūrai, bet ir mokslui. „Akatsuki“ misija buvo itin detaliai ištirti Veneros debesis, atmosferą ir klimatą.
Vienas esminių projekto siekių buvo išsiaiškinti, kaip į Žemę tokia panaši Veneros lemtis pasuko tokiu netikėtu kampu ir ši planeta tapo pragariškos kaitros, kurioje lydosi švinas, bei sieros rūgšties debesų gaubiamu pasauliu. „Venera daugeliu aspektų yra panaši į Žemę, – tvirtina „Akatsuki“ projekto mokslininkas Takesni Imamura. – Abiejų planetų panaši masė, abi nuo Saulės nutolusios gana panašiu atstumu, abi panašios savo chemine sudėtimi. Tačiau abi planetos nuėjo radikaliai skirtingais keliais. Mes siekėme išsiaiškinti, kodėl taip nutiko.“
Paieška archyve
