Saturno palydovas Rėja turi ploną atmosferos sluoksnį

Antras pagal dydį Saturno palydovas Rėja turi iš deguonies ir anglies dvideginio sudarytą atmosferą, teigia mokslininkai.

Tačiau pažymima, kad ji nepaprastai plona. Ten deguonies tankis yra maždaug penkis trilijonus kartų mažesnis nei Žemę supančioje atmosferoje, praneša BBC.

Egzosferos egzistavimą patvirtino aplink žieduotąją planetą ir jos palydovus skriejančio kosminio zondo „Cassini“ prietaisai.

Deguonies egzosferos anksčiau aptiktos Jupiterio palydovuose Europoje ir Ganimede, tačiau tai pirmas kartas, kai tai pastebima Saturno sistemoje.

Beno Teoliso ir jo kolegų teigimu, plonytis apdangalas aplink Rėją palaikomas aukštos energijos dalelių, kurios nuolat bombarduoja ledinį palydovo paviršių.

„Kai magnetinis laukas sukasi aplink Saturną, į lauką patekusios dalelės įsirėžia į tuomet atsuktą Rėjos pusrutulį. Jos suskaido ant paviršiaus esančias vandens molekules. Tuomet atomai persigrupuoja ir sudaro deguonies molekules“, – „BBC News“ teigė San Antonijo Southwesto tyrimų instituto mokslininkas B. Teolisas.

Tai nuolat vykstantis procesas. Tačiau kad ir kaip sparčiai deguonis kuriamas, aplink Rėją vykstantys aktyvūs procesai nuneša jo molekules į kosmosą.

Procesas, kurio metu palydove susidaro anglies dvideginis, labiau miglotas, teigia tyrėjai. Dalis jo, kaip ir deguonis, gali būti sukuriamas vykstant didelės energijų dalelių susidūrimams. Tokiu būdu anglies dvideginis galėtų susidaryti tuomet, jei Rėjos paviršiuje yra organinių junginių.

Taip pat įmanoma, kad anglies dvideginis susiformavo giliai po paviršiumi vykstančių procesų metu ir dabar jis pamažu veržiasi iš palydovo gelmių.

Ankstesni bandymai naudojant Žemėje esančius teleskopus ir net nuotolinius „Cassini“ instrumentus, nustatyti, ar Rėja neturi egzosferos, nebuvo sėkmingi. Tai pavyko padaryti tik zondui priartėjus prie palydovo.

„Mums pavyko pasiekti, kad „Cassini“ praskristų pro šią atmosferą ir ją ištirtų – ją „pauostytų“ ir „paragautų“, nustatytų, iš ko ji sudaryta“, – teigia Andrew Coatesas iš Mullardo kosmoso mokslo laboratorijos Koledžo universitete Londone.

Zondas nustatė, kad didžiausias deguonies tankis siekia 50 mlrd. molekulių kubiniame metre, o didžiausias anglies dvideginio tankis – 20 mlrd. molekulių kubiniame metre.

„Visai tai leidžia manyti, kad tokios egzosferos gali būti plačiau paplitusios. Saturne ir Urane yra kitų palydovų, kurie yra pakankamai masyvūs, jog galėtų turėti atmosferą“, – teigė B. Teolisas.

Manoma, kad atmosferą labiausiai tikėtina aptikti Saturno palydovuose Dionėje ir Tetijoje. „Cassini“ misijos metu zondas prie Tetijos nepriartės, tačiau 2011 metų gruodį jis turėtų pakankamai priartėti prie Dionės, kad galėtų nustatyti, ar ten yra egzosfera.

„Cassini“ yra bendras JAV kosmoso agentūros NASA, Europos kosmoso agentūros ir Italijos kosmoso agentūros projektas.

„Cassini“ misija pratęsta iki 2017 metų, o po to zondas bus sunaikintas – jis sudegs Saturno atmosferoje.