Saulės energijos surinkimas mūsų energetiniams poreikiams patenkinti tampa norma, bet ar kada nors susimąstėte, kaip ji surenkama, ir ar išvis tokia energija gali būti sukaupta?
Tai pagrindinė mintis „MIT“ mokslininkų komandos galvose, kadangi jie bandė išsiaiškinti, kaip saulės energija yra sukaupiama. Procesas yra pavadintas termo-chemine saulės energija, kuri veikia keisdama molekulių struktūrą, kad palengvintų procesą.
Šiandienos moksle mes naudojame fotogalvaninius elementus ir saulės šilumos sistemas, įskaitant ir paneles, priimančias saulės šviesą bei šilumą.
Ši nauja technologija (jei ji bus išvystyta kaip numatyta) atliks tą pačią funkciją – surinks energiją, tačiau dar be to – kaups energiją, kurios negalima panaudoti. Tai galėtų būti didžiulis prasiveržimas energijos rinkoje, kadangi ši technologija pašalintų saulės energijos nuostolius.
Šios idėjos tyrimas prasidėjo 1970 m., kai žinia apie galimybę sėkmingai naudoti chemikalus kaupti saulės energijai pradėjo plisti.
Sklidimas užtruko gana ilgai, kol galiausiai 1996 m. mokslininkai atrado, kuris chemikalas atlieka visą sudėtingą triuką. Tai buvo „fulvalene diruthenium“.
Antra vertus, technologijos plėtojimas susidūrė su kliūtimis, kadangi pagrindinis elementas retas ir todėl brangus – tai rutenis.
„MIT“ tyrėjų komanda ieško kelio įveikti šį sunkumą izoliuodama ir tirdama molekulinius pertvarkymo procesus, kurie įvyksta, kai šis chemikalas absorbuoja saulės šilumą.
Tirdami šią technologiją jie tikisi surasti kitą chemikalą, kuris sugebėtų atlikti tokius pačius procesus kaip rutenis. Jei komandai pasiseks, tai nuves mus į naują saulės energijos kaupimo erą.
