Mokslininkai Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu sukūrė būseną, kuri egzistavo visatoje po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai tokio rezultato pasiekė susidūrimams naudojamus protonus pakeisdami žymiai sunkesniais švino jonais. Europos branduolinių tyrimų organizacijos atstovas sakė, kad sėkmingas švino jonų susidūrimas buvo atliktas praėjusį sekmadienį.
Mokslininkai mano, kad būsena, kurią jiems pavyko sukurti yra panaši į tą, kuri tvyrojo iš karto po Didžiojo sprogimo. Būtent tada pradėjo formuotis visata ir materija. Kaip sako atstovė Barbara Warmbein: „Mūsų atliktas susidūrimas yra labai, labai, labai mažas Didysis sprogimas.“
Mokslininkai tikisi, kad šis sprogimas yra pakankamai galingas, kad po jo susikurtų materija pavadinimu plazma Quark-gluon. Tai mokslininkams padėtų giliau pažvelgti į visatos susikūrimą.
10 milijardų JAV dolerių kainavęs Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas pirmą kartą buvo paleistas 2008 m. rugsėjį, tačiau dėl nuolat nutinkančių techninių gedimų tyrimai būdavo atidedami. Didžiąją laiko dalį 27 km tunelyje buvo mėginama sukurti protonų susidūrimą ir užfiksuoti juodosios materijos, antimaterijos ar netgi kitos dimensijos atsiradimą.
B. Warmbein sako, kad prieš hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo uždarymą žiemai, mokslininkai dar bandys susidūrimui naudoti švino jonus. Jie yra žymiai sunkesni negu protonai, todėl energija skirta jų cirkuliacijai yra žymiai aukštesnė.
Atstovė sako: „Dirbant su švino jonais mums gali būti lengviau pasiekti tų tikslų, kurių mes trokštame.“ Plazma Quark-gluon yra žymiai karštesnė negu Saulė ir gali staigiai atvėsti, suformuodama protonus ir neutronus. B. Warmbein taip pat pridūrė, kad mokslininkams prireiks kelių mėnesių, jei ne metų, kol pavyks pasiekti svarių atradimų ir įrodymų.
Paieška archyve
