Kosmoso turizmas gali daryti didžiulę įtaką Žemės klimatui. Kompiuterinės simuliacijos rodo, kad raketų išmetami suodžiai gali pakelti temperatūrą ašigaliuose.
O dėl to ten gali smarkiai sumažėti sezoninė ledo danga, rašo NewScientist.com.
Per artimiausius kelerius metus kosmoso turizmo kompanijos tikisi pradėti reguliariai skraidinti keleivius į kosmosą. Tad Martinas Rossas iš Aeorokosmoso korporacijos Los Andžele ir jo kolegos atliko išsamias simuliacijas, parodančias, kokį poveikį šie skrydžiai darys Žemės klimatui.
Jie rėmėsi prielaida, kad per metus įvyks tūkstantis skrydžių (tokius verslo planus 2020 metams pateikia kosminiu turizmu užsiimti ketinančios kompanijos) ir skaičiavo, kokia būtų variklio, kurį ketina savo erdvėlaivyje naudoti „Virgin Galactic“, emisija.
Mokslininkai nustatė, kad suodžių, likusių ne visiškai sudegant kurui, poveikis klimatui bus didesnis nei tas, kurį daro raketai kylant išskiriamas anglies dvideginis. Suodžiai lengvai sugeria saulės šviesą ir šildo atmosferą ten, kur jų gausu.
Po tūkstančio skrydžių per metus būtų išskiriama maždaug 600 tonų suodžių arba juodosios anglies – mažiau, nei dabar išskiria lėktuvai ir kiti šaltiniai. Tačiau lėktuvų suodžiai išskiriami pakankamai nedideliame aukštyje, tad juos lietus iš atmosferos pašalina per kelias dienas ar savaites. Raketos šią medžiagą išskiria trigubai didesniame aukštyje – daugiau kaip 40 kilometrų virš jūros lygio esančioje stratosferoje. Ten jie gali išsilaikyti ir 10 metų.
Tirdami, kokį poveikį daro juodosios anglies emisija, M. Rosso komanda naudojo trimatę Žemės klimato simuliaciją. Jie rėmėsi prielaida, kad visi suodžiai išskiriami virš Naujoje Meksikoje (JAV) statomo kosmoso turizmo centro.
Mokslininkai nustatė, kad dėl suodžių kyla temperatūra Pietų ir Šiaurės ašigaliuose. Didžiąją metų dalį temperatūra pakildavo maždaug 0,2 laipsnio, tačiau kiekvieno pusrutulio žiemos laikotarpiu šoktelėdavo 1 laipsniu. Dėl šiltesnio oro ėmė tirpti ledas ašigaliuose, ypač – Antarktidoje, kur ledu padengta teritorija vasarą sumažėjo 18 proc.
Mokslininkų komandos narys Michaelas Millsas iš Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Kolorade teigia, kad tyrėjai vis dar stengiasi išsiaiškinti, kodėl juodosios anglies emisija sukeltų klimato šiltėjimą ašigaliuose. Manoma, kad suodžiai turėtų sušildyti orą stratosferoje, o tai sustiprintų ten esančias sroves, kurios neštų orą nuo pusiaujo link ašigalių.
Tai sumažintų ozono kiekį virš tropikų ir padidintų jo kiekį virš ašigalių – toks poveikis stebimas simuliacijoje. Šis ozono kiekio padidėjimas ir gali būti klimato šilimo ašigaliuose priežastimi. Pastebėdamas, kad Žemėje stebėtas ir atvirkščias procesas, M. Millsas teigia, kad klimato vėsimas ašigaliuose siejamas su sumažėjusiu ozono kiekiu virš Antarktidos. Tai greičiausiai susiję su tuo, kaip ozonas sąveikauja su radiacija, pridūrė mokslininkas, nors tyrėjai dar bando išsiaiškinti, kaip konkrečiai šis mechanizmas veikia.
M. Millsas pripažįsta, kad tyrimo rezultatai dar kelia šiokių tokių abejonių. Anot jo, mokslininkai neturėjo tikslių duomenų, kiek suodžių skrydžio metu išskirtų kosmoso turistus gabenantis erdvėlaivis. Komanda rėmėsi prielaida, kad „Virgin Galactic“ erdvėlaivio variklis, sudegindamas kilogramą degalų, išskirtų 60 gramų suodžių.
Tačiau mokslininkai neturėjo tikslių skaičiavimų apie kaučiuką deginančių „Virgin Galactic“ ir kitų kosmoso turizmo kompanijų, kurios ketina naudoti kitokio tipo kurą, pvz., žibalą, variklių emisiją.
Kitiems tikslams naudojami žibalu varomi raketų varikliai, sudeginę kilogramą kuro, paprastai išskiria 20–40 gramų suodžių. Manoma, kad kaučiukas degs ne taip švariai, tačiau kiek tiksliai suodžių jis išskirs, nežinoma. 60 gramų – tik apskaičiuotas spėjimas.
Paieška archyve
