Skrydis į Saulės atmosferą yra neabejotinai savižudiškas, tačiau būtent tam ruošiasi JAV Johno Hopkinso universiteto specialistai. Agentūrai NASA jie konstruoja naują zondą.
Saulės atmosfera yra beveik 200 kartų aukštesnė nei jos paviršiuje. Kodėl – nežinia. Naujasis zondas „Solar Probe Plus“ turėtų padėti rasti kai kuriuos atsakymus.
Jį Baltimorės Taikomosios fizikos laboratorijos inžinieriai stengsis padaryti kaip įmanoma patvaresnį, o tai nebus lengva. Pirmiausia, zondas turės atlaikyti karštį iki 1400 laipsnių Celsijaus. Be to, jo skydas negalės atšokti arba išgaruoti, kaip atsitinka su apsauginėmis medžiagomis, dengiančiomis į Žemės atmosferą grįžtančias kapsules. Bet kokios atsiskyrusios dalelės iškreiptų zondo matavimų rezultatus.
„Pagrindinis misijos tikslas – dalelių atpažinimas ir įvairūs vietoje daromi matavimai. Jeigu matuosime ir dalį skydo, nebus gerai“, – juokauja projekto vadybininkas Andy Dantzleris.
Praėjus dviems mėnesiams po paleidimo, zondas atskris prie Saulės ir, padedamas kaimyninės Veneros traukos, pradės 24 orbitų kelionę, palaipsniui artėdamas prie žvaigždės. Mažiausias planuojamas atstumas nuo zondo iki Saulės – apytiksliai 6,5 milijonų kilometrų. Tada aparatas bus arčiau žvaigždės negu Merkurijus ir aštuonis kartus arčiau negu bet koks ankstesnis kosminis prietaisas.
Dabar NASA specialistai renkasi, kokius instrumentus įrengti zonde. Bet kuriuo atveju pirmiausia bus siekiama perprasti žvaigždės karščio skleidimo mechanizmą ir išsiaiškinti, kaip ji įpučia vadinamąjį Saulės vėją – nuolatinius įkaitintų dalelių gūsius, kurie skrieja per visą Saulės sistemą ir apibrėžia jos ribas.
„Mes norime žinoti, kas įgreitina plazmą, – sako A. Dantzleris. – Žinome, kad tai susiję magnetiniais laukais, bet nesuprantame, kaip.“
Mus šildanti žvaigždė sudaro 99,86 proc. visos Saulės sistemos masės. Saulės viduje tilptų 1 000 000 Žemių.
Įvairūs Saulės zondo projektai fizikų planuose figūruoja ilgiau nei pusšimtį metų, tačiau iki šiol techninių problemų sprendimo kaštai būdavo per dideli.
Saulės zondas bus išskirtinė ir istorinė misija, tirsianti tikriausiai paskutinį Saulės sistemos regioną, kuriame dar nebuvo lankęsis kosminis prietaisas. Tikimasi, kad zondo surinkta informacija bus įdomi ne tik fizikams, bet turės ir praktinės naudos, patobulindama kosminių orų prognozes. Žvaigždės magnetinės audros gali sutrikdyti palydovų darbą, radijo signalų perdavimą ir išvesti iš rikiuotės elektros tiekimo sistemas.
„Dabar kosminių orų prognozės yra panašios į bandymus prognozuoti uraganus, nežinant, kaip juos veikia vandenynai. Neturint tokių duomenų, tiesiog neįmanoma ką nors suprasti“, – aiškina A. Dantzleris.
„Solar Probe Plus“, kuris kainuos daugiau nei milijardą dolerių, buvo planuojamas paleisti 2015 metais, tačiau perkeltas į 2018-uosius, siekiant išskirstyti kainą. Parinkti instrumentus zondui NASA turėtų šį mėnesį.
