Stipriai susitraukęs viršutinis Žemės atmosferos sluoksnis suglumino mokslininkus. Jie negali paaiškinti šio reiškinio, pranešė NASA. Kaip rašo CNN, termosfera, blokuojanti žalingus ultravioletinius spindulius, nuolat išsiplečia ir susitraukia dėl Saulės veiklos. Padidėjęs anglies dioksido kiekis sąlygoja atšalimą tokiame dideliame aukštyje. Tai, savo ruožtu, prisideda prie termosferos susitraukimo.
Tačiau net ir šios aplinkybės pilnai nepaaiškina neįprastai didelio susitraukimo, kuris, pasak mokslininkų, nors ir neturės įtakos orams, gali paveikti palydovų judėjimą. „Tai pats didžiausias termosferos susitraukimas per pastaruosius 43 metus“, – NASA pranešime cituojamas tyrėjas Johnas Emmertas.
„Negalime paaiškinti neįprastai mažo tankio, kuris yra maždaug 30 proc. mažesnis už tankį, užfiksuotą per paskutinįjį susitraukimą“, – J.Emmertas sakė CNN. Tai pats didžiausias termosferos susitraukimas per pastaruosius 43 metus. Termosfera – tai atmosferos sluoksnis, esantis tarp mezosferos ir egzosferos.
Termosfera prasideda maždaug 90 km aukštyje ir tęsiasi iki maždaug 800 km aukščio virš Žemės, netoli ten, kur baigiasi atmosfera ir prasideda kosmosas. T. y. meteorų, kosminių erdvėlaivių ir Tarptautinės kosminės stoties erdvėje. Termosfera glaudžiai sąveikauja su Saule. Padidėjusiais Saulės aktyvumo periodais, kai labai padidėja ultravioletinių spindulių, termosfera sušyla ir išplečia. Žemo Saulės aktyvumo periodais atsitinka priešingai.
2007–2009 m. užfiksuotas vadinamasis „Saulės minimumas“, kai Saulės aktyvumas buvo labai mažas ir aptikta nedaug Saulės dėmių. Tačiau termosferos žlugimas buvo daug didesnis ir jo vien Saulės aktyvumu paaiškinti negalima. Anot J.Emmerto, didėjantis anglies dioksido kiekis, kylantys į viršutinį atmosferos sluoksnį, galėjo prisidėti prie neįprastai didelio jo susitraukimo. Anglies dioksidai, skirtingai nei žemesniame atmosferos sluoksnyje, viršutiniame sluosknyje turi šaldomąjį efektą.
Visgi tyrėjas taip pat pažymėjo, kad nei Saulės aktyvumas, nei anglies dioksidai pilnai nepaaiškina termosferos susitraukimo masto. Tačiau mokslininkai ramina, tvirtindami, kad viršutinio atmosferos sluoksnio susitraukimas įtakos kasdieniniam žmonių gyvenimui neturės: orai dėl šio reiškinio nepasikeis, o ir žiūrėdamas į dangų žmogus jokio skirtumo nepastebės.
Įtakos šis reiškinys gali turėti nebent palydovams ir kosmoso šiukšlėms, esančioms toje erdvėje. Jis taip pat gali paveikti kitus atmosferos sluoksnius ir, nors mokslininkai dėl to nėra visiškai tikri, sutrikdyti palydovų komunikaciją. Mokslininkai toliau tęs viršutinio atmosferos sluoksnio stebėjimą.
