Nepagaunamoji „dieviškoji dalelė“ Higgso bozonas gali egzistuoti daugybe formų.
Rasti Higgso bozoną – svarbiausias Ženevoje vykdomo Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimento tikslas, tačiau konkurentų JAV atliktas tyrimas leidžia manyti, kad gali egzistuoti penkios šios elementariosios dalelės versijos. Šios hipotetinės dalelės egzistavimo įrodymų nesėkmingai ieškoma jau penkis dešimtmečius, praneša telegraph.co.uk.
Nobelio laureatas Leonas Ledemanas šį teorinį bozoną praminė „dieviškąja dalele“, nes jos atradimas galėtų suvienyti supratimą apie Visatos turinį ir padėti žmonėms „pažinti Dievo mintis“.
Šios dalelės egzistavimo įrodymas būtinas norint pagrįsti pripažintą Standartinį kosmoso modelį, kuris aiškina, kaip subatominės dalelės yra susietos fundamentalių gamtos jėgų – silpnos branduolinės jėgos, stiprios branduolinės jėgos ir elektromagnetizmo.
Manoma, kad Higgso bozonas keičia jėgą, per kurią visos kitos dalelės įgauna masę. Tačiau mokslininkai, prižiūrintys „DZero“ eksperimentus Tevatrono dalelių greitintuve Ilinojuje teigia, kad teiginys, jog penkios skirtingos dalelės gali būti atsakingos už šią operaciją, gali reikšti naujų fizikos taisyklių, išeinančių už Standartinio modelio ribų, sukūrimą.
Tyrėjai Fermi nacionalinėje akceleracijos laboratorijoje, esančioje netoli Čikagos, pastebėjo, kad protonų ir antiprotonų susidūrimai 1 proc. dažniau sukuria medžiagos dalelių poras nei antimedžiagos daleles.
Šios medžiagos ir antimedžiagos asimetrijos Standartinis modelis paaiškinti nebegali. Tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad egzistuoja penki Higgso bozonai, kurių masė vienoda, tačiau skiriasi elektros krūviai, teigia mokslininkai.
Trys jų galėtų turėti neutralų krūvį, o po vieną – teigiamą ir neigiamą krūvį
Tikimasi, kad Higgso bazono – viena forma ar keletu – egzistavimo įrodymų pateiks Didysis hadronų greitintuvas, įrengtas 100 metrų po žeme Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje.
