Šį sykį nepranešime, kad NASA aptiko gyvybę kitoje planetoje, kaip tai nuolatos daro Didžiosios Britanijos bulvarinė spauda. NASA šį sykį aptiko gyvybę... Žemėje, praneša News.discovery.com.
Naudodami žemės fotografavimo sistemą ALI, kuri yra pritaisyta ant palydovo EO-1, arktiniame regione NASA mokslininkai pastebėjo lede užšalusias bakterijas. Borupo fiordas, kuris yra Kanados arktinėje dalyje, yra unikalus tuo, kad tai yra vienintelė vieta žemėje, kur siera į žemės paviršių per ledą yra išpumpuojama natūralių šaltinių. Žiūrint iš sraigtasparnio, ledas atrodo geltono atspalvio, tačiau iš kosmoso pastebėti šią zoną yra labai sunku.
Naudodami specialų ALI palydovinės sistemos sensorių, pavadinimu „Hyperion“, mokslininkai gali stebėti šviesos bangas, kurių nemato žmogaus akis. „Hyperion“ gali matyti daugiau, negu standartinis šviesos spektras. Jis renka informaciją apie tokias zonas kaip Borupo fiordas ir sudaro jų žemėlapius. Šis sieros tipas palieka unikalų cheminį antspaudą, todėl mokslininkai, naudodami naujausias technologijas, gali sužinoti sieros kiekį, esantį lede. Tai skamba gana įspūdingai, tačiau kuo ši siera yra tokia unikali?
Šio tipo siera yra pašalinis tam tikrų biologinių elementų produktas, todėl mokslininkai, stebėdami jo judėjimą, tikisi atrasti dar nežinomų žmonijai arba nežemiškos kilmės mikrobų. NASA pirmą sykį istorijoje tikisi atrasti įrodymų, kad Žemėje yra mikrobų iš kosmoso.
Ir tai tėra tik treniruotės. Kaip pavyzdį paimkime Jupiterio palydovą Europą. Europa yra akmenuotas palydovas, kiek mažesnis už Žemės Mėnulį, visas padengtas ledu. Kaip tokiame palydove atrasti smulkias gyvybės formas? Galima nusiųsti raketą, kuri nutupdytų tiriamąjį modelį, kuris prasigręžtų per ledą ir aptiktų gyvybės formas. Arba tiesiog šiems tyrimams galima panaudoti „Hyperion“ tipo stebėjimo sistemą. NASA pripažįsta, kad šiai palydovinei stebėjimo sistemai dar yra toli iki tobulybės, tačiau sistema gerinama ir yra tikimasi, kad ji pasitarnaus nežemiškos kilmės mikroorganizmų aptikimui.
