Mokslininkai tvirtina atradę stiprių įrodymų, kad žmogaus smegenys vis dar vystosi. Palyginę šiuolaikinį žmogų ir jo protėvius, gyvenusius prieš 37 tūkst. metų, Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai pastebėjo, kad smarkiai pasikeitė du genai, susiję su smegenų dydžiu.
Vienas iš naujų genų variantų atsirado vos prieš 5,8 tūkst. metų, bet dabar jis yra 30 proc. visų šiuolaikinių žmonių organizmuose.
Tai – labai trumpas laikotarpis skaičiuojant evoliucijos matais, todėl, mokslininkų teigimu, tai reiškia, jog egzistuoja stiprus selekcinis spaudimas. Abu geno variantai atsirado maždaug panašiu metu, kaip ir iškilo naujos vadinamos „kultūrinės“ elgsenos.
Mikrocefalino variantas atsirado maždaug tada, kai iškilo tokie dalykai kaip menai, muzika, religinės apeigos ir sudėtingi įrankių gamybos metodai (maždaug prieš 50 tūkst. metų). Dabar šį geną turi apie 70 proc. šiuolaikinių žmonių.
Kitas genas, vadinamas ASPM variantu, atsirado maždaug tuo metu, kai pradėjo plisti žemdirbystė, susikūrė nuolatiniai miestai bei raštas.
Mokslininkas, daktaras Bruce‘as Lahnas sakė, kad esminis klausimas - ar stebima genetinė evoliucija paspartino kultūrinę žmonių evoliuciją, ar tai tėra atisitiktinumas.
Jis su kolegomis spėja, kad tai gali būti kaip nors susiję su didele šių genų įtaka smegenų dydžiui, tačiau pabrėžė, kad didesnės smegenys nebūtinai reiškia pranašesnį intelektą.
„Vien tai, kad šie genai vis dar vystosi, dar nereiškia, kad dėl jų tampama bent kiek protingesniais. Mūsų tyrimai rodo, jog smegenų dydžio ir sudėtingumo didėjimas yra ženklas, kad žmogaus evoliucija vis dar tęsiasi. Jei mūsų rūšis išliks dar kokius 5 mln. metų, įsivaizduoju, kad smegenyse atsirastų reikšmingų struktūrinių skirtumų“, - teigia B.Lahnas.
Mokslininkai tvirtina, kad kitas žingsnis jų tyrime - išsiaiškinti, ar biologiniai skirtumai, atsiradę dėl genetinių skirtumų, privertė natūralią atranką skirti pirmenybę naujiems genų variantams.
Genų pasikeitimas galėjo suteikti tam tikrų evoliucinių privalumų – pavyzdžiui, naudingą pažinimo funkcijos, asmenybės, judesių kontrolės ar atsparumo neurologinėms bei psichiatrinėms ligoms pakitimą.
Kognityviosios neurologijos specialistas daktaras Geraintas Reesas iš Universiteto koledžo (D.Britanija) sako: „Tai labai įdomu. Mane nustebino tai, kad jie galėjo nurodyti pasikeitimo tašką, kuris sąlyginai evoliucijos istorijoje buvo labai neseniai. Tai galbūt suteikia mums galimybę tirti toliau ir išsiaiškinti, kodėl tie genai atsirado būtent tada ir kokios yra jų atsiradimo pasekmės“.
Jis sako, jog dabar būtų pernelyg drąsu skelbti išvadą, kad genetiniai pasikeitimai yra stebėtų kultūrinių pasikeitimų - pavyzdžiui, žemdirbystės atsiradimo – priežastis.
