Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mokslo institutai ir mokslininkų kolektyvai, turintys didelę taikomųjų darbų patirtį, siekia realizuoti kūrybines idėjas, teikdami pasiūlymus organizacinei inovacijų sistemos pertvarkai, kuri atvertų kuo didesnes galimybes verslo ir mokslo institucijų produktyviam bendradarbiavimui.
Tačiau tenka konstatuoti, kad iki šiolei taip ir nepadaryti teisinėje bei valdymo sistemose reikalingi pakitimai. Dabar, jau pradėjus veikti struktūriniams fondams, kuriais Europos sąjunga išreiškė norą padėti Lietuvai lygiuojantis į pažangiąsias Europos šalis, mokslo ir verslo bendradarbiavimo juridinė bazė nėra kuriama. Dažnai net ir tai, kas gimsta entuziastų dėka, biurokratijos suvaržoma. Dėl to Lietuvos mokslininkai ne tik fundamentinių tyrimų srityse, bet ir taikomojo mokslo baruose, pradeda vis glaudžiau bendradarbiauti su užsienio partneriais. Tokiu būdu prarandame Lietuvos intelektinį potencialą ir kuriame gerovę kitose šalyse. Visi šie mokslo ir verslo bendradarbiavimo skauduliai itin ryškiai atsiskleidžia jau ketvirtą kartą organizuojant Nacionalinę pažangos premiją.
Šią situaciją itin apnuogina Partnerystės pažangos premija, kur aiškiai pastebima mažėjančio bendradarbiavimo tarp Lietuvos mokslo ir verslo tendencija. Šiais metais pateiktuose darbuose NPP Komitetas po ilgų ir skausmingų diskusijų nusprendė neskirti Partnerystės pažangos premijos, nes pateiktuose darbuose nebeįžvelgė pakankamo nacionalinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir indėlio į Lietuvos ūkio pažangą.
Šiuo viešu laišku tikimės atkreipti verslo visuomenės, Seimo ir Vyriausybės dėmesį. Su apgailestavimu konstatuojame, kad susidariusios aplinkybės ir valstybės pozicija kol kas neskatina Lietuvos mokslo ir verslo kolektyvinių veiksmų, siekiant bendro ir visiems reikalingo rezultato - Lietuvos pažangos. Esame įsitikinę, kad aukščiausieji mūsų valstybės pareigūnai suvokia šio bendradarbiavimo svarbą ir kad bus padaryti sprendimai, užtikrinantys bendrą mokslo, verslo ir valstybės sąveiką Lietuvos pažangos vardan.
