Astrofizikų grupė teigia radę įrodymų, kad erdvė yra šešiamatė. Oksfordo universiteto (D.Britanija) mokslininkas Josephas Silkas su bendradarbiais teigia, kad apie papildomų matavimų buvimą galima spręsti pagal gluminančias tamsiosios materijos savybes. Ši paslaptinga materija tiesiogiai yra nematoma, tačiau apie jos egzistavimą byloja jos gravitacinis poveikis matomoms žvaigždėms.
J.Silkas su kolegomis tikrino, kaip skiriasi tamsiosios materijos elgesys mažose galaktikose ir dideliuose galaktikų spiečiuose. Mažose galaktikose atrodo, kad tamsioji materija save traukia gana stipriai. Tačiau dideliuose galaktikų spiečiuose taip, atrodo, nėra: iš stipriau sąveikaujančios tamsiosios materijos turėtų susidaryti didesni branduoliai nei tie, kurie yra iš tikrųjų. Apie branduolių dydį sprendžiama iš greičio, kuriuo sukasi spiečius.
Astrofizikų teigimu, vienas iš galimų tokio reiškinio paaiškinimų – yra ne trys erdvės matmenys, prie kurių esame pratę, o šeši. Papildomi trys matavimai keičia gravitacijos poveikį labai nedideliu, maždaug nanometro atstumu.
Mokslininkai tvirtina, kad jų astronominiai tamsiosios materijos stebėjimai pateikia pirmą potencialų papildomų matavimų įrodymą. Kiti mokslininkai jų idėjas remia, bet nėra įtikinti. Harvardo universiteto (JAV) fizikė Lisa Randall, tyrusi papildomų matavimų egzistavimo tikimybę, sakė: „Net jei jų idėja teisinga, o tai yra panašu į tiesą, vien šiuos stebėjimus vadinti papildomų matavimų įrodymu galbūt yra pernelyg drąsu“.
J.Silkas ir pats pripažįsta, kad jo pasiūlymas yra „grynai hipotetinis“. J.Silko ir kolegų numanomai aptikti papildomi matavimai taip pat yra „dideli“ – apie nanometro skersmens. Kitaip tariant, tuose papildomuose matavimuose Visata yra vos nanometro dydžio, sakė mokslininkai.
Tačiau J.Silkas su kolegomis aiškina, kad traukos jėgos skirtumų prigimtis nėra nežinoma – ji atsiranda dėl papildomų matavimų erdvėje. O kadangi tamsiosios materijos dalelės didžiuliuose galaktikų spiečiuose pasiekia didesnį greitį nei nykštukinėse galaktikose, jos arti viena kitos praleidžia mažiau laiko, todėl šių papildomų matavimų poveikis juntamas silpniau.
Populiariausios stygų teorijos versijos teigia, kad yra ne trys, o iki aštuonių papildomų matavimų. Tačiau tai J.Silko idėjoms neprieštarauja, nes nėra priežasčių, dėl kurių šalia trijų didelių papildomų erdvės matavimų, kurių egzistavimą prognozuoja astrofizikas, negalėtų būti ir daugiau mažesnių matavimų.
