JAV ir Europos kosminės agentūros – NASA ir ESA (European Space Agency) pasirašė ketinimų protokolą, kuriame numatytas glaudus bendradarbiavimas tyrinėjant Raudonąją planetą.
Šis projektas yra pavadintas Bendra Marso tyrinėjimų iniciatyva (Mars Joint Exploration Initiative, Meji).
NASA ir ESA derybų metu padarė logišką išvadą, kad sujungus resursus, laimės abi šalys, o finansinė ESA parama padės išlaikyti planuojamą zondų ir mėnuleigių paleidimo grafiką – po vieną kas dveji metai.
Šalys – ESA narės jau įnešė į Marso tyrimų fondą 850 milijonų eurų; numatoma, kad bendras Europos įnašas sieks milijardą eurų.
Numatomas toks Marso tyrimų planas:
- 2016 metais bus paleista ESA sukurta Marso orbitinė stotis, kuri rinks informaciją apie jo atmosferos sudėtį, ypač metaną. Taip pat Marso paviršiuje bus nuleista meteorologinė stotis. Visus jos nusileidimo etapus – įėjimą į atmosferą. lėtėjimą ir nusileidimą ant paviršiaus kontroliuos ESA – tai bus šios agentūros galimybių išbandymas, kadangi iki šiol ji tokio projekto nėra vykdžiusi.
- 2018 metais į Marsą bus pasiųsti europiečių ir amerikiečių sukurti marsaeigiai. Šį kartą už jų saugų „pristatymą“ ant Marso paviršiaus bus atsakinga NASA.
- 2020 metais planuojama į Marsą pasiųsti keletą modulių, galinčių bendrauti tarpusavyje, kurie tirtų planetos geofizines savybes ir aplinką.
Tiek zondams, tiek marsaeigiams bei paviršiaus moduliams pristatyti į Marsą bus naudojamos NASA raketos-nešėjos.
