JAV Baltųjų rūmų suformuota mokslininkų darbo grupė paskelbė, kad 2020 m. astronautai galėtų skrieti aplink Marsą, bet tik, jei bus padidintas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) biudžetas, praneša newscientist.com.
Jei išliks dabartinis finansavimo lygis, agentūra negalės palikti žemos Žemės orbitos mažiausiai dar du ateinančius dešimtmečius, rašoma antradienį išplatintoje darbo grupės ataskaitoje.
Vadovaujant prezidentui Georgui W. Bushui, NASA buvo duotas nurodymas iki 2020 m. sugrąžinti astronautus į Mėnulį.
Vis dėlto gegužės mėn. Baracko Obamos administracija sudarė kosmoso ekspertų darbo grupę, kuriai nurodė peržiūrėti kosmoso agentūros planus dėl astronautų skrydžių į kosmosą.
Darbo grupei vadovauja buvęs „Lockheed Martin“ vadovas Normanas Augustine’as.
Nors galutinė ataskaita yra dar rengiama, antradienį darbo grupė išsiuntė ataskaitos santrauką į Baltuosius rūmus ir NASA. Galutinis sprendimas dėl NASA ateities planų priklauso nuo Baltųjų rūmų ir Kongreso.
Santraukoje pateiktos penkios galimos NASA kosmonautų skrydžių į kosmosą programos vystymo kryptys, bet nei viena iš jų nėra įvardinta geriausia. Vienas iš siūlomų variantų, kuris yra vadinamas „lanksčiuoju keliu“, - numato astronautų siuntimą į daugybę tolimų taškų, pradedant nuo misijos aplink Mėnulį.
Po jos sektų misiją į asteroidą, o programą užbaigtų misija į Marsą, kuri, mokslininkų nuomone, galėtų būti įgyvendinta 2020 m. viduryje arba pabaigoje.
Siekiant neviršyti biudžeto, šio varianto pasirinkimas reikštų bet kokių nusileidimui skirtų erdvėlaivių ir kitos įrangos, reikalingos tam, kad astronautai galėtų išsilaipinti planetos paviršiuje, kūrimo atidėjimą. Vietoj to, kosmonautai galėtų nuskristi į aplink Marsą esančią orbitą ir ištirti vieną iš jo mėnulių.
Ataskaitoje nėra paaiškinta, ar erdvėlaiviai nusileistų ant Marso mėnulio paviršiaus ar tik skrietų aplink jį.
