Japonijos išradėjai tikisi panaudoti žmonių veiksmų kontroliavimą nuotolinio valdymo pulteliu kompiuterinių žaidimų realumui padidinti. Elektrodais, priglaustais prie odos šiek tiek žemiau ausies, per atstumą stimuliuodami žmogaus vestibuliarinę sistemą – skysčio pripildytus vamzdelius vidinėje ausyje, nuo kurių priklauso pusiausvyros pojūtis – NTT tyrimų laboratorijos Kanagavoje (Japonija) mokslininkai sugebėjo paversti žmones didžiulėmis radijo bangomis valdomomis mašinėlėmis.
Šis metodas, vadinamas galvaniniu vestibuliariniu stimuliavimu (GVS), panaikina žmogaus pusiausvyros pojūtį ir jis stengiasi automatiškai kompensuoti, kaip jam pačiam atrodo, nestabilią padėtį erdvėje. NTT mokslininkai sukūrė į ausines panašų įrenginį ir valdymo pultelį, primenantį tuos, kurie naudojami vairuoti žaislinėms mašinėlėms.
Galimybė išbandyti GVS buvo suteikta savanoriams, kurie valdomi demonstratoriaus svirduliavo po parodos „2005 SIGGRAPH“, kur buvo pristatytas projektas, plotą. Taro Maeda ir kolegos iš NTT įsitikinę, kad pagrindinis šios sistemos pritaikymas būtų realybės jausmo suteikimas kompiuteriniams žaidimams. „Aš manau, kad šis atradimas galėtų būti pritaikytas kompiuteriniuose žaidimuose. Jį tikrai būtų galima panaudoti judėjimo iliuzijai sukurti esant kokioje nors virtualioje aplinkoje“, - sakė GVS ekspertas Jamesas Collinsas iš Bostono universiteto (JAV).
„Šis atradimas, be abejonės, turi potencialo elektroninių pramogų srityje“, - antrino Londono universiteto koledžo (D.Britanija) Neurologijos instituto ekspertas Brianas Day. Tačiau B.Day įspėjo, kad kai kurie duomenys teigia, jog stimuliuojant vestibuliarinį aparatą stipria srove gali būti pažeidžiami audiniai.
GVS taip pat gali būti panaudotas ir gydymo tikslais – jis būtų naudingas pacientams su sutrikusiu pusiausvyros pojūčiu. „Be abejonės, išlieka ir šios aparatūros panaudojimo medicinoje galimybė“, - sakė J.Collinsas.
J.Collinsas taip pat pažymėjo, kad jau egzistuoja JAV registruotas patentas, numatantis GVS panaudojimą kaip priemonę virtualiai realybei kurti. Pirmą kartą tokią galimybę dar 1990 metais numatė bendrovė „Virtual Motion“.
