Grupė Kolorado universiteto mokslininkų aptiko patikimų įrodymų, kad Marse buvo ežerų.
Jie tyrinėjo nuotraukas, padarytas didelės skiriamosios gebos kamera, pavadinta HiRISE (High Resolution Imaging Science Experiment), esančia NASA palydove Mars Reconnaissance Orbiter, skriejančiame Marso orbita, maždaug 320 km virš Marso paviršiaus. Nuotraukose galima išskirti 1 metro dydžio detales.
 Atkurtas Shalbatana ežero Marse vaizdas – maždaug taip jis galėjo atrodyti prieš 3,4 milijardo metų. |
|---|
Jie rado didelį 50 kilometrų ilgio kanjoną, neabejotinai suformuotą vandens tėkmės, pasibaigiantį slėnyje, ir didelę deltą jame.
Mokslininkų nuomone, visa reljefo struktūra be jokių abejonių įrodo, kad čia buvo didelis ežeras, ir gana ilgą laiko tarpą. Ežeras buvo apie 200 kvadratinių kilometrų ploto ir iki 500 metrų gylio.
Mokslininkų nuomone, seniausios Marso paviršiaus struktūros susiformavo maždaug prieš 4,1 – 3.7 milijonus metų, ir tuomet Marse turėjo būti šilta ir drėgna, tačiau šis ežeras atsirado 300 milijonų metų vėliau, o tuomet, kai teigia teorijos, visas vanduo jau turėjo būti išgaravęs, o paviršius – atšalęs. Taigi ežeras egzistavo tuo metu, kuomet, kaip teigia daugelis šiuolaikinių teorijų, Marse turėjo būti sausa ir šalta, ir tai gali pakeisti Marso evoliucijos teorijas.
Kolorado universiteto mokslininkų teigimu, šie ežeras turėjo sunykti gana greitai, nes nesusiformavo žemesnės kranto linijos – gal būt jis, staiga pasikeitus klimatui, staiga išgaravo arba užšalo, o po to ledas lėtai garavo.
Rastoji delta turėtų būti labai įdomus tyrimų objektas, nes, kaip rodo ir Žemės iškasenos, tokiose vietose gali būti susikaupę daugiausia praeities gyvybės įrodymų, nors kol kas nesitikima rasti ką nors daugiau nei mikroorganizmų likučių.
