Vienas iš asmeninės arba personalizuotos medicinos tikslų - surasti ir pašalinti auglius pačioje ankstyviausioje stadijoje, kai jų dar „nemato“ įprastiniai diagnostikos prietaisai. JAV kompanija „Quanterix“ sukūrė ypač jautrią baltymų aptikimo technologiją, skaičiuojančią pavienes molekules.
Šitaip tikimasi pastebėti baltymus, kuriuos beužsimezgantys navikai paleidžia į kraujotakos sistemą. Įvairių charakteringų baltymų pėdsakai galėtų „išduoti“ širdies ar Alzhaimerio ligos pradžią. Sukūrus įvairių baltymų kiekių stebėjimo metodus, iš principo būtų įmanoma stebėti žmogų visą gyvenimą.
Šiuo metu naudojamos technologijos leidžia klinikų ir ligoninių laboratorijose nustatyti tik tuos baltymus, kurių kiekiai kraujyje yra didžiausi. Todėl jie užmaskuoja kitus, retesnius, bet ne mažiau svarbius baltymus. Minėtos kompanijos mokslininkai sugalvojo, kaip suskaičiuoti pavienes juos dominančių baltymų molekules, naudojant specialiai apdorotus šviesolaidžius.
Toks šviesolaidis sudarytas iš tūkstančių stiklo gijų. Pamirkius šviesolaidžius rūgštyje, juose išėsdinama dešimtys tūkstančių mikroduobučių (šulinių). Po vieną kiekvienos gijos gale. Šitaip sukuriama daugybė nanomėgintuvėlių, kurie po to padengiami tūkstančiais baltymus gaudančių antikūnų.
Šviesolaidžio galas pamerkiamas į kraujo mėginį, kuriame yra ir konkrečiam baltymui specifinio fermento. Jeigu to baltymo yra kraujyje, pakliuvusiame į mikroduobutę, jis atsidurs tarp antikūno ir fermento, kaip riaušininkas tarp dviejų policininkų. Šviesolaidžiu paleidus šviesą, sukibę antikūnas su fermentu sureaguos. Reakcijos rezultatas - raudona arba geltona fluorescuojanti šviesa, kuri grįš šviesolaidžiu į registravimo prietaisą. Suskaičiavus, kiek mikroduobučių blyksteli, galima nustatyti baltymo koncentraciją kraujo mėginyje.
Pirmieji bandymai liudija, kad tokiu būdu pavyko nustatyti vėžio biožymenį karvės kraujyje, kurio koncentracija buvo 250 kartų mažesnė už tą, kurią sugeba užregistruoti dabar klinikinėje praktikoje naudojami metodai.
