Rausti verčianti filmuota medžiaga, kai buvote užkluptas duše ar kitoje nepageidautinoje vietoje, gali išlikti nepažeista dar milijonus metų.
Tyrėjai sukūrė naują technologiją, paremtą anglies nanovamzdeliais, kuri žada, jog daugelis asmeninių duomenų, tokių, kokie kaupiami kompiuterių kietuosiuose ar DVD diskuose, galėtų išlikti „visam laikui“.
Jei taip, ši technologija potencialiai leistų sukurti duomenų archyvus, išsaugančius praeities kartų idėjas ir mintis visai amžinybei.
„ScienceNow“ rašo, kad technologinei bendruomenei progresuojant, duomenų saugojimas ir atstatymas iš tiesų tapo sudėtingesni. Pavyzdžiui, XI amžiaus Anglijos nuosavybės aprašymo knyga (Domesday Book) išlieka saugoma specialiomis sąlygomis, kai 1986 metais sukurta jos skaitmeninė versija „išgyveno“ tik 20 metų.
Arba šeimos įvykių vaizdai – vadinamosios Kodachrome juostos, pristatytos 1935 metais, tokius prisiminimus saugojo daugiau nei 60 metų, kai įprastų vaizdajuosčių kokybė sugenda per mažiau nei dešimtmetį, o kai kurių DVD diskų, kurie yra jautrūs saulės šviesai ar prisilietimams, – dar greičiau.
Grupė fizikų ir kitų mokslininkų, ieškojusi ko nors ilgaamžiškesnio, leidinyje „Nano Letters“ savo sukurtą būdą aprašo kaip vieno, vos kelių milijardinių metro dalių pločio geležies kristalo įterpimą į anglies nanovamzdelio ertmę. Kaip ir deimantai, geležies nanokristalai yra viena iš tvirčiausių struktūrų pasaulyje. Įterpti į nanovamzdelius, šie kristalai juda nuo vieno vamzdelio galo iki kito, reaguodami į elektros srovę ir tuo metu binarine kompiuterių kalba pasiųsdami „1“ arba „0“ signalą.
„Elektroniškai nieko negalėtų būti paprasčiau“, – sako fizikas, studijos bendraautoris Alexas Zettlas iš Berklio universiteto Kalifornijoje.
Anot jo, technologijai pririks tolesnių bandymų, tačiau tiek laboratoriniai, tiek teoriniais modeliais gaunami rezultatai kelia „didelį pasitikėjimą“, kad sukurtas prietaisas duomenis galėtų saugoti neapibrėžtą laiką.
Medžiagų inžinierius Markas Spearingas iš Sauthemptono universiteto Didžiojoje Britanijoje šią studiją vadina „gerai atlikta“, o technologiją – „sumania“. Tačiau, jo nuomone, „nieko nėra amžina“. Anot M. Spearingo, kuriami įtaisai galėtų gesti dėl daugelio priežasčių – kai kurios iš jų šiuo metu gali būti nežinomos.
