Helsinkio universiteto (Suomija) specialistai išrado technologiją, leidžiančią masiškai gaminti į popierių įterpiamas mikroschemas, praneša „Techradar.com“.
Tai suteikia galimybę gaminti įvairios paskirties „protingą“ popierių – pavyzdžiui, spausdinti laikraščius su pirmajame puslapyje įterptais vaizdo naujienų ekranais, kuriuose būtų rodomi vaizdo įrašai, popierinius dokumentus su juose įterptais duomenimis, įrašytais miniatiūrinėse „Flash“ atminties mikroschemose, ar popierinius banknotus su elektroninėmis apsaugos priemonėmis.
Suomių mokslininkai, tyrę vadinamuosius protinguosius polimerus – stambiamolekulinius junginius, kurių savybės keičiasi priklausomai nuo pasikeitusių aplinkos sąlygų, pagamino vario nanodaleles, kurios gali būti įterptos tiesiai į popierių.
Jie atrado, kad vario daleles sumažinus iki maždaug 8 nanometrų, smarkiai pasikeičia fizikinės jų savybės. Tai suteikia galimybę įterpti į popieriaus masę elektroninius komponentus pasitelkus apsauginius polimerus.
Išmatavę popieriuje įterptų vario nanostruktūrų elektrinį laidumą, tyrėjai nustatė, kad į popierių gana žemoje temperatūroje (15 – 200 laipsnių pagal Celsijų) galima įspausti elektrai laidžius metalinius sluoksnius ar objektus.
Pasak mokslininkų, tai atveria naują pigių ar net vienkartinio naudojimo elektroninių įrenginių erą.
