Tarptautinė astronomų komanda iškėlė hipotezę, jog Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos vis dar egzistuoja dėka galingų sprogimų, kuriuos sukeldavo Saulė savo jaunystės periodu. Jei ne šie sprogimai, naujosios planetos galėjo pernelyg priartėti prie Saulės ir suirti.
Naudodamiesi orbitine rentgeno observatorija Chandra, tarptautinė astrofizikų grupė Chandra Orion Ultradeep Project beveik dvi savaites stebėjo 1400 Oriono ūke naujai susidariusių žvaigždžių. 28 iš jų savo dydžiu buvo labai panašios į Saulę jos ankstyvuoju laikotarpiu, o maždaug pusė iš šių 28 aplink turėjo dūmų ir dulkių diskus, kuriuose gali užgimti naujos planetos.
Paaiškėjo, jog daugelis šių žvaigždžių, sukeldamos tam tikrus sprogimus, išskiria didžiulį kiekį rentgeno spindulių. Nuolat vyksta ir mažesi sprogimai, o maždaug kartą per savaitę - masyvūs, kurių metu medžiagos išsilaksto dešimteriopai didesniu atstumu nei pačios žvaigždės spindulys.
Saulės medžiagos išmetimas ir rentgeno spindulių išskyrimas iššaukia perturbacijas jas supančiuose diskuose. Tai apsaugo naujai susidariusias planetas nuo kritimo ant žvaigždžių dėl gravitacijos traukos. Rentgeno spinduliai dujinius-dulkių diskus jonizuoja ir priverčia dujas kauptis į tam tikrus spiečius, kurie savo ruožtu lemia tai, kad naujai susidariusios planetos juda zigzagais. Tokiu atveju išvengiamas naujai susidariusios planetos spiralinis suartėjimas su žvaigžde.
