Auksas, platina ir kiti sunkūs cheminiai elementai Visatoje daugiausia susidaro per neutroninių žvaigždžių susidūrimus. Kai dvi kompaktiškos mirusių žvaigždžių liekanos suartėja spirališkai ir susijungia, kyla trumpas, bet nepaprastai galingas gama spindulių žybsnis, o naujai sukurti elementai išmetami į aplinkinę erdvę.
Dabar astronomai atsekė vieną tokį pliūpsnį – GRB 230906A, aptiktą NASA Fermi kosminiu teleskopu 2023 metų rugsėjį, – iki netikėtos vietos: galaktikų susiliejimo išmestų nuolaužų juostos.
Naudodami „Chandra“ rentgeno observatoriją ir „Hablo“ teleskopą, tyrėjai tiksliai nustatė žybsnio padėtį danguje ir aptiko blausią galaktiką, kurioje žybsnis ir įvyko.
Netrukus paaiškėjo, kad galaktika priklauso nedidelei grupei, kurios šviesa mus pasiekia per 4,7 milijardo metų. Grupėje vyksta keli galaktikų susiliejimai, o jų sąveikos kuria ilgas potvynines uodegas, kuriose ištemptos dujos formuoja naujas žvaigždes. Žybsnio šaltinis aptiktas kaip tik tokioje uodegoje – maždaug 180 kiloparsekų ilgio medžiagos sraute, nutįsusiame nuo centrinės grupės galaktikos.
Tyrėjai mano, kad maždaug prieš 700 milijonų metų galaktikų susidūrimas sukėlė žvaigždžių formavimosi žybsnį, per kurį gimė ir dvi masyvios žvaigždės, vėliau virtusios neutroninių žvaigždžių pora. Laikui bėgant ši pora suartėjo ir susijungė, sukeldama gama pliūpsnį bei išbarstydama sunkiuosius elementus į aplinkinę tarpgalaktinę terpę.
Tai gali paaiškinti, kodėl sąveikaujančių galaktikų aplinkoje stebimas didesnis sunkiųjų elementų kiekis, nei aplink pavienes galaktikas – susiliejimai paskatina žvaigždėdarą, kuri vėliau veda ir prie naujų elementų gamybos epizodų. Šios žinios svarbios ir siekiant suprasti Žemės bei gyvybės čia kilmę ir raidą, mat mūsų planetoje randami sunkieji elementai irgi susiformavo panašių sprogimų metu.
Panašus scenarijus laukia ir mūsų – maždaug po 4–5 milijardų metų Paukščių Takas susijungs su Andromedos galaktika, ir panašūs procesai nutiks ir čia.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
