Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Pagrindiniai įrodymai yra vėduoklės formos šviesūs dryžiai. Jų nebuvo matyti pirminėse nuotraukose, bet pavyko atskleisti pasitelkus sudėtingą vaizdų apdorojimo techniką, kuri pašalino apšvietimo netolygumus ir riedulių šešėlius. Dryžių kilmė siejama su JORP efektu: Saulės šviesa palaipsniui įsuka mažus asteroidus vis greičiau, kol nuo jų paviršiaus ima atsiskirti medžiaga. Būtent taip greičiausiai ir susiformavo Dimorfas: jį sudarė medžiaga, atsiskyrusi nuo didesniojo kompaniono Didimo.
Tyrėjai apskaičiavo, kad medžiaga nuo Didimo pasiekė Dimorfą labai lėtai – vos truputį daugiau nei kilometro per valandą greičiu. Todėl smūgiai buvo švelnūs ir paliko ne kraterius, o nuosėdų sankaupas. Dimorfo paviršiuje buvę didesni rieduliai neleido nuosėdoms pasklisti vienodai visomis kryptimis, tad susidarė spinduliniai dryžiai tarpuose tarp jų.
Norėdami patikrinti šią hipotezę, tyrėjai atliko laboratorinius eksperimentus – leido marmuro rutuliukus į smėlį su dažytais akmenėliais, imituojančiais riedulius, ir greito filmavimo kameromis užfiksavo panašius vėduoklės formos raštus. Kompiuteriniai skaičiavimai patvirtino, kad toks rezultatas gaunamas tiek dėl kompaktiškų kūnų, tiek dėl purių dulkių kamuolių smūgių.
Šiuos paviršiaus pėdsakus netrukus galės patikrinti ESA zondas „Hera“, kuris pasieks Didimo sistemą šių metų gruodį ir galbūt pamatys ne tik DART poveikio pėdsakus, bet ir naujus dryžius, sukurtus smūgio metu išmestų riedulių.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“.
