Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita.
Dr. Ilgmārs Eglītis ir dr. Kazimieras Černis prie Šmidto sistemos teleskopo.
Dr. K. Černio asmeninio archyvo nuotr.
„Asteroidą 2013 metais Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje atradome kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu. Vėl gerai matomas jis bus šių metų rugsėjį Žuvų žvaigždyne, netoli Vandenio žvaigždyno ribos“, – pasakoja astronomas.
Neeilinis būdas garsinti Lietuvą
Tai ne pirmas dr. K. Černio inicijuotas Lietuvos istorijoje svarbių didikų ir šventųjų įamžinimo danguje atvejis. Mokslininkas su kolegomis yra pavadinę per 150 asteroidų, iš kurių 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus.
„Asteroidą pavadinti Šv. Kazimiero garbei pasirinkau dėl istorinės ir religinės jo svarbos. Deja, dėl dangaus kūnų vardus registruojančios Tarptautinės astronomų sąjungos apribojimų, buvo atmestas mano siūlymas varde pažymėti, jog kalbama būtent apie Lietuvos globėją, todėl buvo suteiktas ne „St. Casimir“, o „Casimir“, nežymint jo šventumo. Danguje jau skrieja kiti asteroidai, mano pavadinti karalių ir kunigaikščių vardais, pavyzdžiui, Algirdo, Vytauto. Taip pat ir Lietuvoje gyvenusių ar besilankiusiųjų šventųjų, pavyzdžiui, Vilniuje gyvenusios Šv. Faustinos ir lenkų šventosios Uršulės Leduchovskos garbei“, – pasakoja dr. K. Černis.
Bendradarbiavimas su Latvijos astronomais
VU ir Latvijos astronomai bendradarbiauja jau 17 metų. Pasak astronomo, per šį laiką buvo atrasta bene 60 asteroidų, kuriems reikia pavadinimų, o taip pat ir ypatingai retų asteroidų. Mokslininkai kartu darbuojasi Baldonės observatorijoje, įsikūrusioje 30 kilometrų į pietus nuo Rygos.
Molėtų astronomijos observatorija. VU Fizikos fakulteto nuotr.
„Su latviais esame sutarę, kad kartu Baldonės observatorijoje ieškome asteroidų, o atrastus dalijamės perpus – vieną pavadinimą siūlo jie, o kitą – mes. Pasisekė atrasti ne tik daug bevardžių asteroidų, bet ir retų, unikalių, pavyzdžiui, vadinamųjų kentaurų. Manoma, jų sudėtyje yra daugiau ledo nei uolinių medžiagų. Mūsų atrastasis skrieja aplink Saulę, tarp Jupiterio ir Saturno ir yra maždaug 70 kilometrų dydžio. Jį atradome 2009 metais, jis pavadintas „Orius“ vardu“, – sako mokslininkas.
Pagal Tarptautinė astronomų sąjunga Mažųjų planetų centro duomenų bazę, asteroidas (635483) „Casimir“ nuo Saulės nutolęs vidutiniškai 2,20 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 3 metus ir 99 dienas (1193,74 paros). Asteroido orbitos elementai: a = 2,202 AV, e = 0,132, i = 3,887°, P = 1193,74 paros (3,27 m.).
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2013 RU34 (635483), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Casimir“. Pavadinimo citata paskelbta IAU Mažųjų planetų centro elektroniniame cirkuliare (MPEC) ir WGSBN Bulletin 2025 m.
