Kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ sudaromas ir kas ketvirtį atnaujinamas Pasaulinis privačių duomenų pažeidimų žemėlapis rodo, kad Lietuva rikiuojasi 69 vietoje pagal nutekintų asmeninių vartotojų paskyrų kartu su elektroninių paštų adresais kiekį. Kitas tyrimas rodo, kad Lietuva yra pirmoje vietoje pagal sukčių nutekintus duomenis, susijusius su asmeninėmis transporto priemonėmis, rašoma „Surfshark“ pranešime žiniasklaidai.
Išgirdus, kad sukčių rankose yra tokia informacija kaip jūsų asmens kodas, vairuotojo pažymėjimo numeris, automobilio numeris ar valstybiniai numeriai, pasidaro nejauku. Su asmeninio transporto priemonėmis susijusių duomenų apie lietuvius sukčiai turi surinkę daugiausiai iš visų „Surfshark“ analizuotų šalių, kurių tyrime buvo 160. Lietuva pirmauja ir pagal nutekintų asmens kodų skaičių, rikiuodamasi trečioje reitingo vietoje. Iš viso nuo 2004 metų nutekinta 206 tūkst. lietuvių asmens kodų.
Nuo 2004 metų iki dabar iš viso yra nutekinta 11,3 milijonai lietuvių elektroninio pašto adresų. Duomenys rodo, kad vienas lietuvis su asmeninių duomenų nutekinimu vidutiniškai susidūrė keturis kartus. Per daugiau nei du dešimtmečius pavogta virš aštuonių milijonų slaptažodžių, beveik 680 tūkst. telefono numerių, virš 400 tūkst. gyvenamųjų adresų. Tarp duomenų, kuriais disponuoja sukčiai, yra netgi ir tokia informacija kaip ūgis, batų dydis, akių ir plaukų spalva.
„Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Šarūnas Šereika atkreipia dėmesį, kad gyventojams pavojus slypi ne vien dėl to, jog sukčiai pavagia elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius, kuriais tautiečiai jungiasi prie savo paskyrų. Žala gali būti dar didesnė, jei atskirus vartotojų duomenis pavyksta sujungti į visumą.
„Jei piktavaliams pavyksta sujungti tokias detales kaip jūsų asmens kodas, vardas, ūgis, amžius, vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai, tai leidžia vykdyti ypač suasmenintas ir sudėtingas sukčiavimo schemas. Jau nekalbant apie tai, kad gali būti bandymų jumis apsimesti ir tokiu būdu finansiškai pasipelnyti, pavyzdžiui, skambinant artimiesiems. Dirbtinio intelekto amžiuje tai yra vis dažnėjantys ir vis labiau tikėtini scenarijai, ypač, jei duomenų vagystės metu nukentėjo jūsų duomenys“, – tvirtina Š. Šereikia.
Norint apsaugoti savo skaitmeninį „aš“, „Surfshark“ ekspertas pataria riboti internete dalijamos asmeninės informacijos kiekį. Patartina asmenine informacija dalintis tik tais atvejais, kai tai yra būtina.
Saugų naršymą internete sustiprina slaptažodžių tvarkyklių, ir įrankio, skirto perspėti jus, jei duomenys buvo nutekinti, naudojimas. Tokiu atveju įmanoma nedelsiant sureaguoti ir laiku pasikeisti pažeistą slaptažodį ir, prireikus, imtis kitų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, užblokuoti paskyras, iš kurių duomenys buvo pavogti.
