Australijoje įgyvendintas naujas technologinis sprendimas parodė, kad dirbtinis intelektas gali padėti ne tik patogumui ar verslui, bet ir tiesiogiai prisidėti prie gyvybių saugojimo.
Šalies šiaurėje, kur gyvūnai neretai netikėtai išbėga į kelius ir tampa skaudžių avarijų priežastimi, mokslininkai nusprendė pasitelkti išmaniąją sistemą, kuri geba aptikti gyvūnus ir perspėti vairuotojus. Penkis mėnesius trukę bandymai atskleidė įspūdingus rezultatus, pastebėtas ženklus avarijų skaičiaus sumažėjimas, o pati sistema pasiekė iki devyniasdešimt septynių procentų tikslumą.
Kalbama apie sistemą, kuri vadinama „Didelių gyvūnų aptikimo ir perspėjimo kelių kraštuose sistema“. Šią technologiją sukūrė Australijos mokslininkai iš Sidnėjaus universiteto, Kvinslando technologijos universiteto ir Kvinslando transporto bei pagrindinių kelių departamento. Ši sistema veikia pasitelkdama dirbtinį intelektą, kuris analizuoja duomenis iš vaizdo kamerų, šiluminių jutiklių bei LiDAR technologijos.
Tokiu būdu ji realiuoju laiku aptinka netoliese esančius gyvūnus ir aktyvuoja specialius ženklus, įspėjančius vairuotojus apie pavojų. Vairuotojai mato mirksinčius šviesos signalus, kurie atrodo panašiai kaip kelio darbų įspėjimai, tačiau šiuo atveju jie įspėja apie gyvūnų artėjimą. Skirtingai nei tradicinės sistemos, kurias reikia nuolat reguliuoti rankiniu būdu, ši išmani sistema mokosi pati.
Dirbtinis intelektas kaupia informaciją apie kiekvieną aptiktą objektą ir taip tobulina savo gebėjimą tiksliai identifikuoti gyvūnus. Tyrimo pradžioje sistema gyvūnus atpažindavo tik keturiais procentais atvejų, tačiau po penkių mėnesių pasiekė beveik aštuoniasdešimt procentų tikslumą. Tai įrodo, kad nuolatinis naudojimas ir mokymasis leidžia sistemai tapti patikimesnei ir efektyvesnei.
Bandymai buvo vykdomi netoli Kurandos miestelio, kur susidūrimo su laukiniais gyvūnais rizika itin didelė. Vieni dažniausiai pasitaikančių gyvūnų šiame regione yra kengūros ir kazuarai, tai reti ir saugomi paukščiai, kurių pasirodymas kelyje gali būti pavojingas tiek gyvūnui, tiek žmogui. Per visą bandymų laikotarpį sistema užfiksavo beveik tris šimtus kazuarų pasirodymų kelyje, o aptikimo tikslumas siekė net devyniasdešimt septynis procentus.
Dar vienas svarbus pastebėjimas buvo tas, kad įdiegus sistemą sumažėjo ir vairuotojų greitis. Vidutinė važiavimo sparta tose kelio atkarpose sumažėjo daugiau kaip šešiais kilometrais per valandą, o tai tiesiogiai prisidėjo prie saugesnio eismo. Mokslininkų teigimu, sistema veikia dviguba nauda, ji padeda apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus nuo skaudžių susidūrimų.
Vienas projekto dalyvių, dr. Kunmingas Li iš Sidnėjaus universiteto robotikos centro, pabrėžė, kad sistema ne tik ieško atpažįstamų vaizdų, bet ir mokosi gyvūnų elgesio skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ji geba suprasti, kaip atrodo kazuaras auštant, lyjant ar pasislėpęs už krūmų. Kuo dažniau sistema naudojama, tuo labiau ji tobulėja ir geba patikimiau reaguoti į aplinkos pokyčius.
Sistemos kūrėjai tikisi, kad ateityje tokia technologija galės būti naudojama ne tik Australijoje, bet ir kitose pasaulio vietose. Ypač regionuose, kuriuose gyvena reti arba saugomi gyvūnai. Tarp pavyzdžių minima raudonoji panda Nepale, milžiniškasis skruzdėda Brazilijoje bei snieginiai leopardai Centrinėje Azijoje. Mokslininkai taip pat svarsto galimybę pritaikyti šią sistemą platesniam naudojimui, įskaitant ir žmonių saugumo užtikrinimą, kai dėl įvairių situacijų reikalingas greitas perspėjimas apie pavojų kelyje.
Šis projektas rodo, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas ne tik technologijų ir pramonės srityse, bet ir padėti spręsti realias problemas kasdieniame gyvenime. Kelių saugumas, viena svarbiausių temų visame pasaulyje, o inovatyvūs sprendimai gali reikšmingai sumažinti avarijų skaičių ir išsaugoti gyvybes. Ateityje panašios sistemos gali tapti neatsiejama saugaus eismo dalimi, ypač ten, kur žmogaus ir gamtos keliai susikerta.
Paieška archyve
