Valstybės kontrolės išvados kelia rimtų klausimų dėl per pastarąjį dešimtmetį į viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimą investuotų 100 milijonų eurų. Nors pagrindinis 2015 m. pradėto projekto tikslas buvo optimizuoti sąnaudas ir taupyti kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigus, atsakingos institucijos iki šiol net nevertina, ar šis 100 milijonų eurų projektas apskritai leidžia pasiekti finansinį efektyvumą.
Nevertinama nauda – tai ne tik lėšų švaistymo rizika, bet ir tiesus kelias į didesnes valstybės išlaidas, neefektyvumą ir išpūstą biurokratiją. Maža to, tokios situacijos gali diskredituoti pačią centralizavimo idėją, kaip efektyvumo didinimo priemonę, silpnindamos pasitikėjimą valstybės gebėjimu priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus.
2015–2024 m. iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų buvo įgyvendinamas IT infrastruktūros konsolidavimo procesas, kurio tikslas – suvienodinti IT valdymo procesus, optimizuoti sąnaudas ir taupyti valstybės pinigus. 2024 m. pabaigoje 263 valstybės institucijos buvo sudariusios centralizuotų informacinių technologijų paslaugų teikimo sutartis su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.
Valstybės kontrolė pažymi, kad už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos nevertina, ar sumažėjo valstybės išlaidos IT paslaugoms: pagrindinis rodiklis, kuriuo vertinama projekto sėkmė – konsoliduotų IT paslaugų gavėjų skaičius, nėra pakankamas realiai naudai įvertinti.
„Investuodami 100 milijonų eurų į sisteminius pokyčius, privalome matuoti tikrąją naudą valstybei ir piliečiams. Ar iš tikrųjų taupome mokesčių mokėtojų pinigus, ar tik kuriame efektyvumo iliuziją? Šiandien nėra vertinama, ar tokio dydžio investicijos sukūrė efektyvią sistemą, o tai – rimtas signalas apie valstybės atskaitomybės ir valdymo trūkumus. Jei nevertinsime realaus poveikio, rizikuojame ne tik švaistyti lėšas, didinti išlaidas, plėsti biurokratiją, bet ir diskredituoti pačią centralizavimo, kaip optimizavimo strategijos, sampratą viešajame sektoriuje. Privalome nepamiršti, kad 2026 m. baigsis ES finansavimas ir tikėtina, kad toliau šis projektas turės būti finansuojamas vien valstybės pinigais. Todėl jau dabar būtina įvertinti esamą naudą, faktišką IT paslaugų poreikį ir ilgalaikį investicijų poveikį“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Audito metu nustatyta, kad 12 proc. IT paslaugų gavėjų nesinaudojo arba beveik nesinaudojo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros centralizuotai teikiamomis paslaugomis, dėl IT specialistų trūkumo agentūra nebuvo pajėgi suteikti visų viešajam sektoriui reikalingų paslaugų, todėl dalis viešojo sektoriaus institucijų ir toliau pačios rūpinasi IT paslaugomis, kaip ir prieš prasidedant konsolidavimo procesui. Tai dubliuoja funkcijas ir didina išlaidas.
Valstybės kontrolė pateikė konkrečias rekomendacijas už IT paslaugų centralizavimo procesą atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Svarbiausia iš jų – nedelsiant įdiegti sistemą, leidžiančią vertinti realų valstybės pinigų sutaupymą, investavus į infrastruktūros sukūrimą ir centralizuotą paslaugų teikimą. Tik taip bus galima priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio šio projekto finansavimo ir užtikrinti, kad centralizavimo procesas atitiktų savo pirminius tikslus – efektyvumą ir taupymą.
