Dirbtinis intelektas jau daro pokyčius versle, moksle ir kasdienybėje. O viešasis sektorius vis dar trypčioja vietoje. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje“ rodo, kad didžiausia kliūtis proveržiui šioje srityje – neišspręsti infrastruktūros, duomenų ir darbuotojų kompetencijų klausimai.
„Dirbtinis intelektas gali ir turi tapti svarbiu įrankiu Lietuvos viešajame sektoriuje. Tai padėtų dirbti greičiau, efektyviau ir taupiau. Administracinės naštos mažinimas, klientų aptarnavimas, viešųjų pirkimų efektyvinimas, tikslesnės prognozės – tai tik keli pavyzdžiai. Gerai koordinuotas sisteminis dirbtinio intelekto diegimas gali sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų ir atitinkamai mūsų valstybei sugeneruoti milijonų eurų vertės ekonominę naudą. Bet be aiškios strategijos ir tinkamo pasirengimo šios galimybės lieka tik vizijomis“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Audito rezultatai rodo, kad Lietuvoje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra: nevertinami jos poreikiai, nevykdoma stebėsena, o nacionalinio DI pajėgumų plėtros plano nėra. Viešojo sektoriaus įstaigos neturi aiškių duomenų valdymo procesų, nesilaiko DI valdymo standartų. Šio sektoriaus darbuotojams trūksta DI kompetencijų ir mokymų. Norint viešajame sektoriuje pilnai išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes, būtina užtikrinti jo gebėjimą atpažinti ir dirbti su lietuvių kalba. Tam būtini kalbiniai ištekliai – tekstų ir kalbinių duomenų rinkiniai, žodynai ir modeliai, leidžiantys dirbtiniam intelektui suprasti ir apdoroti natūralią kalbą. Kokybiški kalbiniai ištekliai gali pagerinti paslaugų efektyvumą, sumažinti rankinio darbo apimtis ir žmogiškųjų klaidų riziką, o jų trūkumas stabdo inovatyvių DI sprendimų pritaikymą viešajame sektoriuje.
2021–2030 m. kalbinių išteklių, reikalingų viešojo sektoriaus DI sprendimams, plėtrai numatyta skirti 42,35 mln. Eur. Tačiau viešasis sektorius vis dar neturi visų DI plėtojimui būtinų kalbinių išteklių, o inovacijų diegimas šiame sektoriuje stringa. Nors jau paskirstyta didžioji dalis numatyto finansavimo, bet apčiuopiamų rezultatų kol kas nėra. Tikimasi, kad reikalingais kalbiniais ištekliais viešasis sektorius galės pradėti naudotis tik 2026 m.
Ką siūlo Valstybės kontrolė?
Kad viešasis sektorius žengtų koja kojon su technologine pažanga, sugebėtų efektyviau diegti DI sprendimus ir užtikrintų duomenų saugumą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ši ministerija formuoja informacinių išteklių valdymo ir skaitmeninės plėtros politiką bei koordinuoja jos įgyvendinimą. Valstybės kontrolės rekomendacijose pabrėžiama, kad būtina:
- stiprinti skaičiavimo pajėgumų stebėseną;
- užtikrinti duomenų valdymo kokybę;
- užtikrinti mokymus ir metodinę pagalbą viešojo sektoriaus darbuotojams;
- užtikrinti, kad būtų galima naudotis kokybiškais ir visapusiškais kalbiniais ištekliais.
Šie žingsniai leistų pašalinti esmines kliūtis ir pagreitintų DI diegimą visose viešojo sektoriaus srityse – nuo sveikatos ir švietimo iki socialinės apsaugos bei viešojo valdymo.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas būtų ne tik suformuotas strateginis požiūris į DI technologijų taikymą, patobulintas šios srities teisinis reglamentavimas bei sudarytos prielaidos rezultatyviam DI technologijų valdymui viešajame sektoriuje. O tinkamas DI funkcionalumui reikalingų išteklių valdymas užtikrins rezultatyvų projektų, susijusių su DI sprendimų diegimu viešajame sektoriuje, įgyvendinimą.
