Skaitmeninio realizmo troškulys žaidėjams vis dažniau baigiasi realiomis saugumo problemomis. „War Thunder“ – žaidimas, kuriame žaidėjai gali valdyti tūkstančius tikroviškai atkurtų karo mašinų, vis dažniau tampa scena, kurioje iškyla neleistina informacija.
Ir tai kelia vis didesnį nerimą tiek kūrėjams, tiek karinio saugumo ekspertams. Šio žaidimo gerbėjai žinomi kaip itin atsidavę ir techninėmis detalėmis besidomintys asmenys, tarp jų netrūksta buvusių kariškių ar su ginkluote susijusių specialistų.
Būtent tokioje entuziastų aplinkoje, kur kiekviena detalė gali būti aptarinėjama valandomis, ir kyla konfliktai. Vienas vartotojas bando įrodyti, kad žaidime perteiktas lėktuvo sparnų nuolydis neteisingas, kitas atsako su, kaip jis teigia, „oficialia schema“.
Tik ta schema dažnai – slapta dokumentacija, skirta tik ribotam ratui. Taip „War Thunder“ forumai jau ne kartą pavirto kibernetiniu iššūkiu NATO šalių saugumui. Slaptos instrukcijos, techniniai brėžiniai, netgi vidaus tinklų konfigūracijos buvo viešinamos siekiant laimėti ginčą apie tai, kiek tiksliai lėktuvas gali pasukti vairą ar kiek laipsnių gali kilti į orą.
Žaidimo kūrėjai „Gaijin Entertainment“ visada stengiasi laikytis įstatymų ir griežtai reaguoja į tokius nutekėjimus, tačiau tai tik laikinas sprendimas. Vis dar neaišku, kaip į tokias situacijas turėtų reaguoti valstybės ar saugumo agentūros.
Kiekvienas atvejis gali būti laikomas ne tik žaidėjų neatsakingumu, bet ir galimu nacionalinio saugumo pažeidimu.
Tai atskleidžia ir platesnę problemą, kuomet ribos tarp žaidimo ir realybės tampa pernelyg neryškios, o informacijos prieinamumas internete sukuria iliuziją, kad viskas pasiekiama ir pateisinama.
„War Thunder“ atvejis rodo, kad net nekalti forumo ginčai gali tapti rimtų nutekėjimų priežastimi, kurių pasekmės – daug rimtesnės nei tik laikinai užblokuota paskyra.
