Valstybinis auditas „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas“ parodė, kad viešajam sektoriui reikalingų IT paslaugų centralizuotas teikimas yra neefektyvus. Centralizuotai teikiamos ne visos viešajam sektoriui reikalingos IT paslaugos.
Šių paslaugų finansavimo modelis neveikia, dalis institucijų visai nesinaudoja centralizuotai teikiamomis paslaugomis. Galiausiai nevertinama, ar sistema, į kurią per pastaruosius dešimt metų buvo investuota 100 mln. Eur iš valstybės biudžeto ir ES finansavimo, padeda taupyti valstybės pinigus.
IT paslaugų centralizavimas viešajame sektoriuje – ambicingas projektas, vienas jo tikslų – sumažinti viešojo sektoriaus IT paslaugų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, paslaugas teikiant centralizuotai pagal institucijų poreikius. Vis dėlto audito rezultatai rodo, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų šio IT paslaugų centralizavimo naudą.
„Nors stebima, kiek institucijų naudojasi centralizuotomis IT paslaugomis, to nepakanka. Atsiranda esminė problema – nevertinama, ar milijoninės investicijos sukūrė sistemą, kuri leistų sutaupyti. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. baigsis ES finansavimas ir tikėtina, kad projektas toliau turės būti finansuojamas tik iš valstybės biudžeto, atsakingoms institucijoms svarbu jau dabar aiškiai įsivertinti esamą naudą, realų centralizuotų IT paslaugų poreikį ir galimą ilgalaikį investicijų poveikį. Reformos nedaromos tiesiog dėl reformų – turime žinoti esamą ir būsimą naudą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Atliktas auditas rodo, kad planuotas centralizuotai teikiamų IT paslaugų finansavimo modelis nebuvo įgyvendintas. Reikalingi asignavimai turėjo būti apskaičiuojami pagal planuojamų paslaugų kiekius ir nustatytus įkainius, suderinami su paslaugų gavėjais ir iš jų biudžetų perskirstomi IT paslaugų teikėjui. Vis dėlto šis modelis taip ir neįgyvendintas. Finansavimas buvo planuojamas neatsižvelgiant į realias paslaugų apimtis ir kainas, faktinis IT paslaugų poreikis liko neapskaičiuotas.
2024 m. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra neteikė 4 iš 18 vertintų IT paslaugų, įtrauktų į paslaugų katalogą. Tarp jų – duomenų bazių valdymo sistemų priežiūra, spausdinimo paslaugos, lokalių tinklų priežiūra. Pagrindinė nesuteiktų paslaugų priežastis – IT specialistų trūkumas agentūroje, todėl viešojo sektoriaus institucijoms ir toliau tenka pačioms rūpintis IT paslaugomis, kaip ir prieš prasidedant konsolidavimo procesui.
Vertinome, kiek 52 atrinktos institucijos naudojosi centralizuotai teikiamomis informacinių technologijų paslaugomis. Praėjusių metų pabaigoje mažiau nei 15 proc. šių institucijų naudojosi 5 iš 12 centralizuotai teikiamų IT paslaugų. Paslaugų gavėjai IT paslaugas dažnai įsigijo per viešuosius pirkimus, samdė savo IT specialistus arba turėjo galiojančias sutartis su kitais tiekėjais. Kompiuterių priežiūros, programinės ir darbo vietų įrangos paslaugų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra negalėjo suteikti visoms institucijoms, todėl konsolidavimo proceso metu sukurtos techninės galimybės nebuvo visiškai išnaudotos.
Kad valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas atneštų planuotą naudą, Valstybės kontrolė rekomenduoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai sukurti veiksmingą IT paslaugų modelį – nuo planavimo ir naudos vertinimo iki finansavimo. Jis turėtų garantuoti, kad visos kataloge numatytos ir viešajam sektoriui reikalingos paslaugos būtų teikiamos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad institucijos ne tik naudotųsi šiomis paslaugomis, bet ir gautų iš to realios naudos, nepatirdamos papildomos administracinės naštos.
