Dirbtinį intelektą (DI) Lietuvoje naudoja 69 proc. gyventojų, rodo naujausias pasaulinis KPMG tyrimas. Nors dauguma šalies gyventojų DI naudą mato kasdienybėje ir darbe, anot „KPMG Lietuva“ technologijų konsultacijų skyriaus vadovo Jono Kupino, netrūksta ir nerimo dėl jo poveikio, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
„Akivaizdu, kad DI tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi, tačiau emocinis atotrūkis tarp naudojimo ir pasitikėjimo vis dar išlieka didelis – žmonės įžvelgia tiek dirbtinio intelekto teikiamą naudą, tiek galimas rizikas“, – komentuoja J. Kupinas.
„The Trust, attitudes and use of Artificial Intelligence: A global study 2025“ (liet. „Pasitikėjimas, požiūris ir DI naudojimas: pasaulinis tyrimas 2025“) tyrimo, atlikto bendradarbiaujant su tarptautine audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrove „KPMG“, duomenimis, net 67 proc. lietuvių tiki dirbtinio intelekto gebėjimais, dar 78 proc. – optimistiškai vertina jo ateitį. Tačiau pasitikėjimas DI funkcijomis kur kas mažesnis – tik trečdalis gyventojų teigia, kad pasitiki šios technologijos patikimumu, saugumu ir etiškumu.
„Žmonės tikisi daug iš dirbtinio intelekto, bet laukia daugiau skaidrumo, aiškumo ir atsakomybės iš šios technologijos kūrėjų“, – teigia J. Kupinas.
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą darbinėje veikloje. Tarp darbuotojų pastebėtų dirbtinio intelekto suteikiamų naudų – laiko taupymas ir geresnis darbo našumas.
„Keturi iš penkių lietuvių, naudojančių dirbtinio intelekto technologijas darbe, išskiria mažesnes laiko sąnaudas bei geresnį našumą darbo vietoje. Dirbtinis intelektas jau šiandien padeda kurti vertę – ypač ten, kur svarbus greitis ir darbuotojai susiduria su pasikartojančiomis užduotimis. DI įrankiams padedant automatizuoti rutininius procesus, taupomas laikas, auga našumas“, – pastebi J. Kupinas.
Tyrimas parodė, kad net šeši iš dešimt respondentų teigia susiduriantys su netiksliais DI rezultatais, 58 proc. – su dezinformacija, o 57 proc. baiminasi dėl žmonių įgūdžių nykimo.
Nepaisant nerimo, kurį dėl DI išreiškė kiek daugiau nei pusė (51 proc.) lietuvių, entuziazmas dėl inovacijų stiprus – 67 proc. yra entuziastingai nusiteikę dirbtinio intelekto atžvilgiu.
„Technologijos pažanga neišvengiama, tačiau svarbu, kad tiek vartotojai, tiek organizacijos pažangą lydėtų atsakingu požiūriu. Dirbtinio intelekto sėkmė priklausys ne tik nuo jo galimybių, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo“, – pabrėžia J. Kupinas.
Lietuvos gyventojų DI naudojimo rodikliai mažai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių – Latvijoje DI naudoja 72 proc., Estijoje – 70 proc. gyventojų. Pasitikėjimo lygis Lietuvoje yra tarp žemesnių iš tyrime dalyvavusių šalių – dirbtiniu intelektu pasitiki 34 proc. respondentų. Latviai ir estai dirbtiniu intelektu pasitiki labiau – tai nurodė 47 proc. respondentų.
