Šiaurės Europos šalys, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Estija, imasi veiksmų, kad užtikrintų finansinių paslaugų tęstinumą net ir esant interneto ryšio sutrikimams. Šios šalys planuoja įdiegti kortelių mokėjimo sistemas, kurios leistų atlikti mokėjimus be interneto ryšio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokie sprendimai atsirado reaguojant į pastaruoju metu padidėjusią geopolitinę įtampą ir infrastruktūros pažeidžiamumą, ypač po nepaaiškinamų povandeninių infrastruktūros pažeidimų Baltijos jūroje.
Suomijos centrinio banko valdybos narys Tuomas Valimaki pabrėžė, kad dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos padidėjo didelių sutrikimų tikimybė. Jis pažymėjo, kad mokėjimai yra potencialus taikinys, nes jie yra kritiškai svarbūs kasdieniam gyvenimui.
Suomijoje tik 10 proc. žmonių naudoja grynuosius pinigus kaip pagrindinį mokėjimo būdą, todėl šalis labai priklausoma nuo mokėjimų banko kortelėmis. T. Valimaki teigimu, kortelių mokėjimams reikalingi veikiantys tarptautiniai duomenų ryšiai, todėl Suomija turi būti pasirengusi galimiems sutrikimams.
Jis pridūrė, kad Norvegija, Švedija, Danija ir Estija taip pat planuoja įdiegti kortelių mokėjimo sistemas, kurios veikia be jokio ryšio, o galbūt ir kitos šalys. Šios sistemos leistų naudoti terminalus, kurie užšifruotų ir saugotų sandorių duomenis, kol būtų atstatytas interneto ryšys.
Švedijos centrinis bankas informavo, kad tikisi iki 2026 metų liepos 1 dienos įdiegti sistemą, leidžiančią švedams atlikti neprisijungusius kortelių mokėjimus būtiniausioms prekėms įsigyti, jei sutrikimai truktų iki septynių dienų.
Norvegijos ir Danijos centriniai bankai teigė, kad jau pradėjo naudoti elektroninius mokėjimus, kurie veikia be interneto, ir toliau juos tobulina. Estijos centrinis bankas iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Praėjusiais metais didžiausias Šiaurės šalių bankas „Nordea“ patyrė precedento neturinčią paslaugų atsisakymo kampaniją, kuri truko kelias savaites ir kartais neleido klientams prisijungti prie savo sąskaitų internetu.
T. Valimaki teigė, kad visa Europa turėtų sumažinti savo priklausomybę nuo kortelių mokėjimų, kurie šiuo metu labai priklauso nuo JAV bendrovių „Visa“ ir „Mastercard“. Jis pridūrė, kad Suomija per kelerius metus įdiegs nacionalinę momentinių mokėjimų sistemą, o nuo kitų metų vartotojams bus prieinami neprisijungę mokėjimai.
Kalbėdamas atskirai Helsinkyje, NATO Gynybos planavimo skyriaus vadovas Christian-Marc Lilflander pabrėžė, kad finansų ministrai turėtų aktyviau dalyvauti saugumo diskusijose, kad geriau pasirengtų grėsmėms finansinių paslaugų srityje.
Europos Centrinis Bankas planuoja įdiegti skaitmeninį eurą, kuris leistų atlikti momentinius mokėjimus, tačiau Valimaki teigė, kad šios sistemos įdiegimas užtruks metus, net jei ji sulauks visų euro zonos šalių politinės paramos.
Siekdama dar labiau apsaugoti finansinį saugumą, Suomija taip pat įdiegs nacionalinę atsarginių banko sąskaitų sistemą. Pagal šią sistemą Nacionalinė finansinio stabilumo institucija galės suteikti suomiams prieigą prie jų santaupų, net jei jų bankas negalės veikti.
