Skaitmeninėmis mokymo priemonėmis naudojasi didžioji dalis mokytojų, tačiau švietimo skaitmeninė transformacija bendrojo ugdymo mokyklose vykdoma dar nepakankamai rezultatyviai. Trūksta patogių ir saugių skaitmeninių mokymo priemonių, būtina tobulinti mokytojų ir mokyklų vadovų skaitmenines kompetencijas, užtikrinti valstybės investicijas, skirtas švietimo skaitmeninės transformacijos tęstinumui. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo skaitmeninė transformacija mokyklose“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Skaitmeninė transformacija jau pasiekė šalies mokyklas, tačiau mūsų atliktas auditas rodo, kad dar ne visiems vaikams sudarytos tolygios mokymosi sąlygos: kai kuriose mokyklose trūksta kompiuterių, specialiųjų poreikių turintiems vaikams vis dar nepritaikytos skaitmeninės užduotys“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Audito metu nustatyta, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti (pvz., kompiuterinei įrangai įsigyti, internetui, kompiuterinę įrangą prižiūrinčių specialistų darbo užmokesčiui) nuo 2010 metų kasmet skiriama apie 6 Eur mokiniui metams. Nuo 2021 m. skaitmeninei ugdymo plėtrai (pvz., skaitmeninio mokymo priemonių licencijoms įsigyti) skiriama 10–30 Eur vienam mokiniui metams, atsižvelgiant į tai, kiek gali skirti valstybė.
93 proc. apklaustų mokytojų 2024–2025 m. m. naudojosi skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis, iš jų apie 65 proc. – Švietimo portale (kurio paskirtis – sudaryti sąlygas gauti edukacinę informaciją ir teikti elektronines paslaugas švietimo darbuotojams, mokiniams ir jų tėvams) esančiomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis. Dalis mokytojų naudojosi pačių susirastomis priemonėmis, ne visi žinojo apie Švietimo portalo atnaujinimą, todėl auditoriai rekomendavo periodiškai teikti mokykloms informaciją apie atnaujinimus.
Kaip rodo audito rezultatai, mokytojams trūksta skaitmeninių mokymo priemonių darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais (pvz., turinčiais klausos, regos, kalbos sutrikimų), ypač mokant matematikos ir užsienio kalbų. Švietimo portale esančiame Užduočių banke specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyta 4 proc. (287 iš 7 700) užduočių.
Auditorių teigimu, 2024 m. šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, o atrinktose mokyklose (80) – trys. Savivaldybėse šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus (vienu kompiuteriu naudojosi nuo 2 iki 6 mokinių), atrinktose mokyklose – daugiau nei 16 kartų. 29 proc. mokyklų mokymuisi skirtų kompiuterių turėjo mažiau nei buvo didžiausias mokinių, dalyvaujančių elektroniniame pasiekimų patikrinime, skaičius. Tokiais atvejais mokyklos kompiuterius skolinasi iš kitų mokyklų arba kita mokykla suteikia patalpas su kompiuteriais. Atrinktų vertinti mokyklų, kurioms pasiekimų patikrinimams trūksta kompiuterių, kasmet mažėja.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, skaitmeninės technologijos taps labiau prieinamos mokytojams ir mokiniams, bendrasis ugdymas bus labiau personalizuotas, interaktyvus ir įtraukus. Iki 2028 m. liepos mėn. mokyklų, įsivertinusių savo skaitmenizavimo lygį bent kartą per 3 metus, dalis pasieks 60 proc. (dabar tokių yra 17,5 proc.).
