Lietuvoje kas mėnesį sparčiai auga kibernetinių grėsmių

Programišiai toliau kelia nerimą Lietuvos gyventojams – per mėnesį šalyje beveik ketvirtadaliu padaugėjo vienos kibernetinės grėsmės atvejų. Ši grėsmė kyla iš vadinamųjų „C&C“ centrų, kurie užvaldo įrenginius ir paverčia juos kenkėjiškais tikslais naudojama plataus tinklo dalimi. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, per užkrėstus kompiuterius programišiai skleidžia dezinformaciją, šnipinėja, vagia duomenis.

Įrenginiai lėtėja, stringa programos

IT saugumo ekspertai pastebi Lietuvoje smarkiai išaugusį grėsmių, susijusių su vadinamaisiais „C&C“ (angl. Command and Control) centrais, skaičių. „Tele2“ duomenimis, jų Lietuvoje užfiksuotas rekordinis skaičius, 2024 m. liepos mėnesį siekė 7,5 mln., o tai yra net 2 mln. daugiau nei birželį.

Pasak D. Drakicko, šių grėsmių atvejų visame pasaulyje daugėja itin sparčiai, o sukčių bandymai tampa vis sudėtingesni. „C&C“ centrai užkrečia įrenginius ir sujungia juos į kompiuterių tinklus, kurie nuotoliniu būdu yra valdomi vieno ar kelių programišių.

„Užkrėstų kompiuterių tinklai gali būti naudojami platinti dezinformaciją socialiniuose tinkluose, taip pat įsilaužti į organizacijų tinklus ir iš jų vogti konfidencialią informaciją, šnipinėti“, – sako D. Drakickas.

Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja pažangias technologijas, tokias kaip mašininis mokymasis, kad aptiktų ir apeitų saugumo sistemas. Kai jie užkrečia kompiuterius, žmogus gali iškart to nepastebėti, bet laikui bėgant – pažeisto kompiuterio požymiai ryškėja.

Anot kibernetinio saugumo eksperto, visi į kenkėjų tinklą įtraukti įrenginiai tampa vis lėtesni, taip pat lėtėja tokių kompiuterių interneto ryšys.

Trojanai siekia slapta patekti į jūsų kompiuterį

Tarp kitų dažniausiai plintančių interneto grėsmių regione išlieka kenkėjiškos programos (angl. malware). Liepą užfiksuota 46 mln. kenkėjiškų programų atvejų.

Vienos populiariausių kenkėjiškų programų yra trojano virusai. Jų pavadinimas kilęs iš senovės graikų mitologijos istorijos apie Trojos apgulties metu į miestą įneštą medinį arklį, kuriame buvo pasislėpę kariai.

„Šis apgaulingas triukas leido priešo kariuomenei įsiveržti į miestą ir jį užimti. Panašiai ir kompiuteriniai trojanai apsimeta saugiomis programomis, kad galėtų nepastebėtai prasiskverbti į kompiuterius ir atverti duris kenkėjiškiems veiksmams: duomenų vagystei, įrenginio kontrolei, kitų žalingų programų diegimui ir panašiai“, – aiškina D. Drakickas.