Stiprindama Lietuvos nacionalinį saugumą ir technologinę pažangą bei siekdama palaikyti lietuvių kalbos taisyklingumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuoja lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą. 6 projektams įgyvendinti numatyta daugiau kaip 12 mln. eurų.
„Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą. Investuodami į dirbtiniam intelektui skirtus lietuvių kalbos išteklius, ne tik sustiprinsime savo pajėgumus šiose srityse, bet ir geriau apsaugosime savo piliečius nuo kylančių grėsmių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvių kalbai pritaikytų dirbtinio intelekto technologijų sprendimams sukurti paskelbti 6 kvietimai. Finansavimas bus skirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kuris vykdys viešuosius pirkimus projektams įgyvendinti. Numatoma, kad šie viešieji pirkimai bus paskelbti gegužės–birželio mėnesiais, juose galės dalyvauti verslas.
„Lietuvių kalbai pritaikytų dirbtinio intelekto technologijų priartinimas prie verslo, mokslo ir visuomenės poreikių užtikrins jų prieinamumą ir padės lengviau ir paprasčiau komunikuoti, naudotis įvairiomis paslaugomis. Numatomi kurti ištekliai apims didelę įvairovę – nuo melagingos informacijos identifikavimo ir palengvinimo vartoti ukrainiečių kalbą iki spartesnės medicinos, biotechnologijų ir genetikos plėtros“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Pirmuoju projektu bus kuriamas bendrasis lietuvių kalbos tekstynas ir vektorizuoti lietuvių kalbos modeliai. Tam skirta 4,8 mln. eurų investicijų. Tekstynas yra vienas pamatinių lietuvių kalbos technologijų išteklių, kadangi nuo jo išsamumo, kokybės, leksinės įvairovės priklauso kuriamų intelektinių technologijų sprendimų kokybė ir panaudojamumo imtis. Vektorizuotas lietuvių kalbos modelis taip pat leistų kurti ir vystyti dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus ir inovacijas srityse, kurios susijusios su žmogaus kalba.
Antruoju projektu bus kuriamas melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstynas. Tam skirta 3,7 mln. eurų investicijų. Šis tekstynas sudarys galimybę kurti ir plėtoti dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus, kurie identifikuoja melagingos informacijos turinį interneto žiniasklaidoje. Taip bus prisidedama prie demokratinių vertybių apsaugos ir pilietinės visuomenės stiprinimo.
Trečiasis projektas susijęs su vienakalbių ir daugiakalbių tekstynų atnaujinimu. Jam skirta 1,1 mln. eurų ES lėšų. Šiuo projektu papildomai bus surenkami ir apdorojami anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų paraleliniai ir vienkalbiai tekstynai. Jie bus viešai prieinami ir galės būti panaudojami naujoms mašininio vertimo sistemoms ar kitoms mašininiu vertimu ir dirbtiniu intelektu paremtoms paslaugoms kurti. Tai ypač naudinga valstybinėms institucijoms ir verslui, nes bus sudaryta galimybė nemokamai naudotis mašininiu vertimu, integruoti šiuos tekstynus į savo interneto svetaines ir lengviau versti dokumentus.
Ketvirtuoju projektu, kuriam skirta 1,1 mln. eurų lėšų, bus kuriami daugiakalbiai ir vienkalbiai tekstynai 5 kitoms kalboms: ispanų, ukrainiečių, norvegų, švedų ir danų. Šiuo metu rinkoje yra ypač didelis poreikis sukurti ukrainiečių kalbai pritaikytus sprendimus. Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai nori suprasti informaciją, parašytą lietuviškai, ir gauti paslaugas savo kalba, o verslas vis intensyviau bendradarbiauja su Ukrainos įmonėmis ir investuoja Ukrainoje.
Penktuoju projektu bus kuriami sintetiniai lygiagretūs tekstynai. Tam skirta 660 tūkst. eurų. Šie tekstynai galės būti naudojami siekiant pritaikyti mašininį vertimą bendrajai arba medicinos sritims, pavyzdžiui, medicinos srities kalbos vertimo į kalbą sistemas, interneto puslapių vertimo įskiepius, įskiepius profesionaliems vertėjams ir t. t.
Šeštuoju projektu „Žmogaus fenotipo ontologijos lietuvių kalba sukūrimas“ bus susisteminami žmogaus fenotipų (stebimų organizmo savybių ar bruožų rinkinių) pokyčių įvairovę apibūdinantys terminai ir sąvokos. Tam skirta 740 tūkst. eurų lėšų. Projektas orientuotas į genetikos sričiai skirtus sprendimus. Jis pagerins tarpdisciplininį susikalbėjimą, praplės tarptautinio bendravimo genetikos srityje galimybes.
Visų projektų veiklos turės būti užbaigtos iki 2026 m. balandžio 30 d.
Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.
Priemonė įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Paieška archyve
