Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvijos ir Estijos, rečiau naudojasi dirbtinio intelekto (DI) technologijomis savo kasdienybėje. Profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvoje DI sprendimais, tokiais kaip „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitais, naudojasi 19 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje tokių žmonių daugiau – atitinkamai po 27 procentus. Be to, DI naudojimo tendencijos iliustruoja gilėjantį skaitmeninių įgūdžių atotrūkį visuomenėje, nes DI gerokai dažniau naudojasi jaunesni gyventojai ir aukštesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Lino Dičpetrio, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, visuomenės požiūris į inovacijas ir naudojimasis tam tikrais sprendimais, neretai rodo, kaip bus priimamos naujovės ir įgalinama pažanga valstybėje.
„Šiandien, vis labiau populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI), svarbu stebėti, kaip jį pritaiko savo kasdienybėje ne tik verslas, bet ir gyventojai. Bent jau kol kas, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima daryti prielaidą, jog Lietuvos gyventojai yra gana atsargūs DI atžvilgiu. Norėdami išlikti konkurencinga ir produktyvi tauta, turime šią poziciją keisti, nes DI netrukus taps daugelio ir įvairių procesų pagrindu, panašiai kaip tai įvyko prieš 30 metų, kai išplitus internetui sparčiai vystėsi elektroninė prekyba, arba pastaraisiais metais, kai paslaugų teikėjai sparčiai diegė pokalbių robotus, teikiančius klientams reikiamą informaciją“, – sako L. Dičpetris.
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje DI aktyviausiai naudojasi 18–29 metų amžiaus gyventojai – jų gretose tokių yra 40 procentų. Tačiau tarp vyresniųjų šis rodiklis stipriai krenta žemyn: 30–39 metų amžiaus grupėje DI naudojančių žmonių yra 22 proc., 40–49 metų amžiaus grupėje – 22 proc., o vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje – vos 8 procentai.
„Tokia tendencija nestebina – natūralu, naujoves greičiausiai priima aktyviausi technologijų naudotojai. Tačiau, palyginę rodiklius su Latvija ir Estija, matome ne visai pozityvius skirtumus – šiose šalyse savo kasdienybėje DI aktyviau pritaiko ir jaunesni, ir vyresni gyventojai. Vadinasi, Lietuva turi svarbių namų darbų – būtina užtikrinti, kad žinios apie DI, jo sukuriamas galimybes ir pritaikomumą pasiektų kuo daugiau visuomenės. Svarbu pabrėžti DI technologijų kuriamą vertę, tam, kad būtų paskata ne joms priešintis, o jas priimti, įgyti reikiamų įgūdžių ir jomis naudotis“, – atkreipia dėmesį L. Dičpetris.
Pavyzdžiui, Latvijoje DI technologijomis naudojasi 58 proc. 18–29 metų amžiaus gyventojų, o kitose amžiaus grupėse šis rodiklis svyruoja nuo 38 iki 11 procentų. Estijoje DI technologijos jau tapo įprastu įrankiu 56 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių, o kitose amžiaus grupėse tokių žmonių yra nuo 34 iki 8 procentų.
Pasak L. Dičpetrio, tyrimas išryškino ir pajamų įtaką – daugiau DI naudotojų yra aukštesnes pajamas gaunančiųjų gretose.
„Tai sustiprina visuomenėje gilėjančios skaitmeninės atskirties riziką. Neabejotinai, ši situacija, jei nebus keičiama, atsilieps ateities darbo rinkos situacijai, ekonomikos atsparumui ir mūsų galimybėms konkuruoti globaliu mastu. Todėl jau dabar būtina imtis veiksmų, kad visi šie rodikliai ateityje gerėtų, ir tam reikia visų viešųjų ir privačių organizacijų bei institucijų pastangų“, – sako EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Aktyvumas naudojantis inovacijomis yra glaudžiai susijęs su žmonių ekonomine padėtimi visose trijose Baltijos šalyse. DI technologijomis naudojasi kas trečias (34 proc.) 1501 ir daugiau eurų per mėnesį gaunantis Lietuvos gyventojas (Latvijoje – 49 proc., Estijoje 32 proc.). Mažesnių pajamų namų ūkiuose šis rodiklis krenta perpus ar net daugiau. Tiesa, Estijoje atotrūkis tarp mažiau ir daugiau pajamų gaunančiųjų, kurie naudojasi DI, yra mažiausias, o Latvijoje – didžiausias.
EY užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.
Paieška archyve
