Geopolitinė įtampa ir Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai, rodo naujausia finansų įstaigų apklausa. Karo metu išryškėjo poreikis skirti didesnį dėmesį ir išteklius kibernetinių atakų keliamai rizikai valdyti – kone kas antras respondentas teigė susidūręs su kibernetinėmis atakomis. Tai pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį darytos apklausos metu, rašoma Lietuvos Banko pranešime žiniasklaidai.
„Finansų įstaigos skiria ypatingą dėmesį kibernetinių atakų keliamos rizikos valdymui, suprasdamos, kad nuo to priklauso sklandi jų veikla ir vartotojų pasitikėjimas finansinių paslaugų kokybe ir saugumu. Deja, karo metu vis daugiau finansų įstaigų patiria kibernetines atakas, todėl raginame skirti deramą dėmesį kibernetiniam ir IT sistemų saugumui“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Apklausos duomenimis, apžvelgiamu laikotarpiu 42 proc. respondentų, t. y. beveik kas antras, susidūrė su kibernetinėmis atakomis – per pusmetį ši dalis padidėjo beveik 2,5 karto. Beveik dvigubai – iki 19 proc. – padidėjo dalis respondentų, nurodžiusių, kad dėl prasidėjusio karo kibernetinių atakų skaičius išaugo. Kartu finansų įstaigos nurodo, kad jų galimybės valdyti kibernetinių atakų keliamą riziką yra geriausios, palyginti su kitomis svarbiausiomis rizikomis. Kredito įstaigos didina pasirengimą suvaldyti kibernetinių atakų grėsmę – stiprina informacinių technologijų sistemų apsaugą, vykdo stebėseną ir reguliariai atnaujina veiklos tęstinumo planus, moko savo darbuotojus.
Apklaustų finansų įstaigų vertinimu, 2022 m. antrąjį pusmetį, kaip ir pirmąjį, svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo geopolitinė įtampa ir galimas Lietuvos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas. Toliau rikiuojasi aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų normų veikiamos ne finansų įmonių ir namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo rizikos.
Bankai nuo kitų finansų įstaigų skiriasi tuo, kad kaip svarbiausią riziką vertino galimą Lietuvos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimą. Be to, bankai kibernetinių atakų ir galimo Lietuvos eksporto sumažėjimo rizikas vertino kaip istoriškai didelės svarbos.
2022 m. antrąjį pusmetį finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis šiek tiek sumažėjo. Padidėjusio neapibrėžtumo aplinkoje jis grįžo į lygį, matytą 2021 m. antrojoje pusėje. Didžiausią rizikos lygį nori prisiimti kredito unijos ir draudimo įmonės, mažiausią – bankai. Dauguma (60 proc.) finansų įstaigų teigia, kad jų pačių polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis, o 30 proc. – kad mažės.
Finansų įstaigų numatomi išaugsiantys nuostoliai dėl padidėjusio įmonių nemokumo per pusmetį iš esmės nepakito. Padidėsiančių nuostolių per ateinančius 12 mėn. tikisi 42 proc. atsakiusių įstaigų – tai yra beveik tiek pat, kaip ir prieš pusmetį. Šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) atsakiusių įstaigų nemano, kad įmonių nemokumo tikimybė yra padidėjusi – prieš pusmetį taip situaciją vertino 33 proc. įstaigų.
Paieška archyve
