Vyriausybė atvėrė kelią „Skaitmeninės ambasados“ veiklai. Tai leis užtikrinti svarbiausių valstybės duomenų išsaugojimą esant kritinėms ir nenumatytoms aplinkybėms Lietuvos teritorijoje, įskaitant karo ar fizinio duomenų sunaikinimo atvejus.
Vyriausybės nutarimas nustato tvarką, kaip informaciniai ištekliai ir duomenų kopijos turės veikti karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais.
Per artimiausius metus valstybė suskirstys duomenis į ypač svarbius, svarbius, vidutiniškai ir mažai svarbius, taip pat diversifikuos jų laikymą valstybiniuose ir privačiuose duomenų centruose.
„Valstybės duomenys turi būti saugomi lygiai kaip oro erdvė, valstybės sienos ar pakrantės. Nuo šiol galime ne tik sustiprinti duomenų saugumą, bet ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Tai nereiškia, kad nepriėmus šių pakeitimų duomenys iki šiol Lietuvoje buvo nesaugūs. Tačiau norint turėti visavertiškai veikiančią skaitmeninę valstybę, reikėjo konkrečiai apibrėžti, kad duomenys būtų ne tik saugomi, bet jais būtų galima naudotis. Tai reiškia, kad jeigu valstybėje įvyksta nenumatytos aplinkybės, skaitmeninė valstybė toliau veikia, skaitmeninės paslaugos funkcionuoja ir mes galime valdyti svetaines, teikti paslaugas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europoje, gegužę priėmusi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas ir taip įteisinusi privalomą valstybės saugomų duomenų diversifikavimą. Pavyzdžiui, Estijos vyriausybė turi pasirašiusi „Skaitmeninės ambasados“ sutartį, bet jos visavertis funkcionavimas vis dar stabdomas dėl vidinių šalies įstatymų numatytų ribojimų.
Ministrės teigimu, duomenų saugojimo tema ypač paaštrėjo Rusijai užpuolus Ukrainą, vis aktyviau apie tai pradedama kalbėti ir kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, Lenkija, dalyvaujant Lietuvai ir kitoms pritariančioms valstybėms, inicijavo diskusiją „Skaitmeninės ambasados“ privalomumo klausimu europiniu lygmeniu.
Tam reikia pasirengti, reikia daug žmogiškųjų išteklių, taip pat yra ir sudėtingų techninių klausimų tiek ministerijose, tiek pavaldžiose įstaigose, kuriuos reikia išsispręsti, kad pažangių technologijų naudojimui būtų tinkamai pasirengta. Pernai tik 21 institucija buvo konsolidavusi duomenis, o dabar jau 83, tačiau skaičiuojama, kad dar lieka per 300 institucijų, kurių infrastruktūrą reikia konsoliduoti.
Pasirinktas modelis yra hibridinis, t. y. dalis duomenų bus laikomi valstybiniuose duomenų centruose, bet jų kopijos privalomai saugomos už Lietuvos teritorijos ribų, saugiu atstumu ir tai bus jautriausi duomenys. Valstybinius duomenų centrus gali valdyti valstybės valdomos įmonės, kurios atitinka tam tikrus nacionalinio saugumo reikalavimus. Kita dalis – mažesnio jautrumo duomenų – galės atsidurti privačiuose duomenų centruose arba debesijoje.
Paieška archyve
