Kibernetinio saugumo specialistai vieningai sutinka, kad didžioji dalis Lietuvos verslo įmonių ir institucijų nebuvo pasirengusios dirbti įsigaliojusio karantino sąlygomis. Klientų aptarnavimo procesai ilgus dešimtmečius išliko nepakitę, nors naujų sprendimų sukurta pakankamai, rašoma pranešime spaudai.
„Staiga iškilus poreikiui organizuoti darbą nuotoliniu būdu, išaiškėjo, kad organizacijos nebuvo suplanavusios, kaip organizuos darbą karantino sąlygomis, o dabar griebiasi bet kurių sprendimų, kad tik galėtų tęsti veiklą. Tačiau svarbu suprasti, kad dirbant internetu atsiranda naujų grėsmių, o nežinant kaip jas atpažinti ir įveikti galima patirti milžiniškų praradimų“, – situaciją apibūdina bendrovės „Ondato“ direktorius Liudas Kanapienis.
Didesnę sukčiavimo riziką susiklosčiusioje situacijoje patvirtina ir dr. Vilius Benetis, kibernetinio saugumo bendrovės „NRD Cyber Security“ vadovas: „Kai visuomenė išgyvena sudėtingą laikotarpį ir dauguma žmonių apimti nerimo, sukčiavimo atvejų skaičius išauga keletą kartų, o nukenčia niekuo dėti gyventojai ir įmonės.“
Šį teiginį iliustruoja prieš keletą dienų Jungtinės Karalystės Nacionalinio sukčiavimų tyrimo centro paskelbti faktai: vos prasidėjus koronaviruso pandemijai šioje šalyje kibernetinio sukčiavimo atvejų skaičius per keletą savaičių išaugo 400 proc., o incidentų padaryta žala jau siekia beveik 1 mln. svarų sterlingų.
Pasinaudodami įmonių darbuotojų žinių stoka ir patiklumu, sukčiai įgyvendina net keletą apgaulės scenarijų. Pavyzdžiui, atsiunčia laiškus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ar kitų žinomų institucijų vardu ir prašo paremti kovą su pandemija. Kitas paplitęs sukčiavimo būdas – reklamuoti elektroninėse parduotuvėse medicininės apsaugos priemones, tačiau apmokėtos prekės taip ir nepasiekia užsakovų. Dar vienas scenarijus – atsiųsti el. laišką su pasiūlymu prenumeruoti naujienas apie koronaviruso plitimą arba patarimus apie investicijas, tačiau paspaudę tekste esančią nuorodą vartotojai patenka į netikrus ir kenksmingus tinklapius, kuriuose pasisavinami jautrūs asmeniniai ir finansiniai duomenys.
„Jei gavote pasiūlymą bendradarbiauti, įsigyti prekių ar paremti kovai su koronavirusu sukurtą fondą, siūlome pirmiausia pasitikrinti, ar išties bendraujate su patikimais asmenimis. Neskubėkite atlikti piniginių pavedimų, net jei gavote tokį prašymą iš vadovo pašto dėžutės ar kito žinomo asmens. Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė bendravimo stilius, būkite ypač budrūs, jei esate skubinami atlikti kurį nors veiksmą. Kilus abejonių, susiskambinkite su tuo asmeniu ir pasitikrinkite informaciją, kuri pasirodė įtartina“, – pataria V. Benetis.
Saugumo ekspertas taip pat siūlo neskubėti persiųsti gautų žinių kitiems, net jei informacija susijusi su visuomenės gerove ir sveikata – kaskart būtina patikrinti informaciją keliuose viešuose šaltiniuose.
„Sparčiausiai klaidingos žinios sklinda „iš lūpų į lūpas“, todėl net ir patikimų šaltinių verta pasiteirauti, iš kur jie gavo informaciją“, – rekomenduoja ekspertas.
Paieška archyve
