Nuo pirmojo kosminio skrydžio 1957 metais iš viso jų buvo daugiau nei penki tūkstančiai. Daugybė palydovų bei raketų dalių, įvairių nesėkmingų skrydžių liekanos, nuolaužos ir kitokie smulkūs objektai aplink Žemę sudaro kosminių šiukšlių debesį.
 © ESA |
|---|
Skaičiuojama, kad šiuo metu aplink Žemę skrieja beveik milijonas centimetro dydžio ir didesnių objektų, iš kurių tik keli tūkstančiai yra valdomi.
Veikiančio palydovo susidūrimas su tokia šiukšle gali būti pražūtingas, taigi jų orbitas reikia nuolatos stebėti, o kartais – ir pakeisti.
Tipiškai kiekvienam palydovui pranešimai apie galimus pavojus ateina kas valandą, porą kartų per savaitę reikia detaliai išnagrinėti galimo susidūrimo tikimybę, o kartą per metus – pakeisti trajektoriją. Kai palydovų yra tūkstančiai, darbo taip pat yra daug. Dėl to Europos kosmoso agentūra pranešė kurianti automatizuotą susidūrimų išvengimo sistemą.
Sistema būtų paremta mašininio mokymosi algoritmais, kurie įvertintų kosminės šiukšlės keliamą pavojų, apskaičiuotų efektyviausius palydovo manevrus ir pasiūlytų sprendimus atsakingiems žmonėms. Tokios sistemos netgi galėtų būti diegiamos palydovuose, kad skaičiavimus atliktų dar greičiau ir efektyviau.
Ateityje galbūt automatiškai būtų duodami ir manevrų nurodymai, tačiau juos vis tiek turėtų koordinuoti bendras centras, kad būtų išvengta dar didesnių problemų ir neprognozuojamai judančių palydovų keliamo pavojaus.
Šiuo metu darbai tik prasideda, tad neaišku, kada tokia sistema bus pritaikyta praktiškai. Kaip bebūtų, jos poreikis laikui bėgant tik didės, nes per artimiausius keletą metų palydovų skaičius Žemės orbitoje gali išaugti bent keletą kartų, jei „SpaceX“ ir kitų kompanijų orbitinio interneto planai taps realybe.
