Jau beveik dešimtmetį gyventojai savo artimųjų kapines gali aplankyti ne tik įprastu būdu, bet ir kompiuterio ekrane. Į virtualią erdvę perkelta apie du šimtus realiai egzistuojančių Lietuvos kapinių.
Daugiau nei dešimtadalį Lietuvos kapinių skaitmenizavęs verslininkas Andrius Trunovas sako, kad visoms kapinėms suskaitmeninti prireiks dar kelerių metų.
Asociatyvi nuotr.
„Šiandien – 56 kapinės. Palyginimui, tai – beveik 10 proc. veikiančių Lietuvos kapinių. Matome pagal padarytus darbus, kad dar darbų turime kokiems trims ar penkeriems metams“, – LRT radijui sako jis.
Specialistai sako, kad tokios kapinės padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir sumažina aplinkos taršą. Pavyzdžiui, Slovėnijoje per metus kapinėse išmetama iki dviejų tūkstančių tonų stiklo.
Valdas Kaminskas iš Lapkričio antrosios draugijos sako, kad ši tendencija panaši ir Lietuvoje.
„Mūsų atminimo veikla gana tarši, kapinėse paliekame labai daug „civilizacinio šlamšto“, kuris išvežamas į sąvartynus“, – mano V. Kaminskas.
Daugiausiai skaitmenizuotų kapinių yra Kauno, Molėtų rajonuose ir Klaipėdos regione.
