Už JAV gynybos institucijų ribų nedaug kam žinomas faktas yra tai, jog JAV Karinių oro pajėgų tarpkontinentinių balistinių raketų valdymo, kontrolės ir ryšių tinklo kritinė informacija dar visai neseniai buvo saugoma 8 colių lanksčiuosiuose diskeliuose, rašo „Ars Technica“.
Magnetinių lanksčiųjų diskelių technologija išvystyta ir į pasaulį paleista praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje, o pirmieji komerciniai 8 colių diskeliai pasirodė 1971 metais. Tuo tarpu raketų valdymo sistema, kadaise vadinta Strateginiu oro valdymo skaitmeniniu tinklu (SACDIN, Strategic Air Command Digital Network) buvo sukurta „IMB Series/1“ kompiuterių pagrindu – šiuos kompiuterius savo „Minuteman II“raketų paleidimo vietose septintame ir aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatė JAV Karinės oro pajėgos.
Taigi, visai neseniai šie savo nepatikimumu garsėję prieš 50 metų sukurti diskeliai galų gale išleisti užtarnauto poilsio – nors dar prieš penkerius metus JAV karinių pajėgų atstovai tvirtino, kad tokia archaiška techninė įranga turi savo privalumų kibernetinio saugumo srityje, galų gale užbaigtas raketų valdymo sistemos atnaujinimas. Dabar ji vadinsis Strategine automatizuota valdymo ir kontrolės sistema (SACCS, Strategic Automated Command and Control System). SAACS sistemoje lanksčiuosius diskelius pakeitė tai, ką Karinių oro pajėgų pulkininkas Jasonas Rossi pavadino „itin saugiu kietojo būvio skaitmeninių duomenų laikymo sprendimu“. Anot pulkininko, lankstieji diskeliai balistinių raketų valdymui nebenaudojami nuo šių metų birželio.
Bet „IBM Series/1“ kompiuteriai iš raketų paleidimo sistemų niekur nedingo – daugybė naudojimo metų parodė, kad jie yra patikimi ir kibernetiškai saugūs. Ir nėra visiškai aišku, kokios apimties darbai buvo atlikti modernizuojant raketų valdymo sistemą. Karinių oro pajėgų atstovai patvirtino, kad būta tinklo atnaujinimų, kurie padidinto SAACS komunikacijos sistemų spartą ir pralaidumą, o 2016 metų vyriausybiniuose dokumentuose pažymėta, kad Karinės oro pajėgos planuoja „atnaujinti duomenų laikymo sprendimus, pritaikyti išplėtimo procesorius, nešiojamuosius ir stacionarius terminalus iki 2017 finansinių metų pabaigos“. Kol kas nėra žinoma, kuri dalis šių darbų yra atlikta.
Ir nors SAACS sistemos patikimumu nereikėtų abejoti, taip pat mažai abejonių kelia tai, jog tokios sistemos išlaikymas yra brangus, o gedimai šalinami sunkiai ir brangiai – pakaitinių detalių nėra, todėl jas būtina taisyti. Tai reiškia daugybę valandų darbo su mikroskopu. Elektronikos taisymo darbais užsiima Civilinių oro pajėgų darbuotojai, sukaupę daugybę metų tokios patirties, tačiau sistemą valdantį programinį kodą vis dar kuria tarnybą atliekantys Karinių oro pajėgų programuotojai.
Paieška archyve
