Technologinės apgavystės niekur nedingsta. Šiemet net trys iš penkių žmonių susidūrė su techninės pagalbos apgavystėmis (angl. tech support scam), kai sukčiai, apsimetę technologijų bendrovių darbuotojais, iš aukos bando išvilioti jautrią informaciją ar pinigus. Pastaruosius prarado kas penktas patekęs į tokią situaciją, rodo „Microsoft“ pasaulinis tyrimas.
Pasaulinei tyrimų bendrovei TRG šiemet apklausus per 16 tūkst. suaugusių interneto vartotojų 16 šalių , paaiškėjo, kad techninės pagalbos apgavysčių mastas, palyginti su 2016 metais, kiek sumažėjo. Šiemet su tokia apgavyste susidūrė 63 proc. apklaustųjų, kai prieš du metus šis skaičius siekė 68 procentus. Techninės pagalbos apgavystės metu sukčiai dažniausiai apsimeta žinomos technologijų bendrovės darbuotojais, patys įvairiais kanalais bando susisiekti su vartotojais, teigdami, kad jų kompiuteris yra užkrėstas, ir prašo pinigų už jo sutvarkymą.
„Tai didelio masto pasaulinė problema, kuri paliečia visus. Tokiems sukčiams net pasiduoda technologijas itin mylintys tūkstantmečio ar Z kartų atstovai. Dedame visas pastangas, kad teisėsaugos institucijos galėtų išardyti tokius tinklus bei kad mūsų produktai ir paslaugos padėtų vartotojams suprasti, jog juos bandoma apgauti. Be to, tokiose situacijose patys vartotojai turėtų išlikti budrūs – „Microsoft“ ar mūsų partneriai niekada patys neskambins vartotojui ir neprašys sumokėti už neva užkrėsto įrenginio sutvarkymą“, – sako dr. Laurynas Dovydaitis, „Microsoft“ debesų kompiuterijos sprendimų ekspertas.
Kiek geresnę situaciją šiemet lėmė išpopuliarėję iššokančių reklamų (angl. pop-up windows) blokuotojai, tačiau tai vis dar pats populiariausias sukčių kelias (44 proc. visų atakų) pasiekti potencialas aukas. Sukčiai dažniausiai savo aukų prašo parsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą (44 proc.) ar aplankyti tam tikrą internetinį puslapį (34 proc.).
Tiesa, apgavikams išvilioti pinigus pavyksta gana retai – tai šiemet nutiko tik 6 proc. apklaustųjų. Tačiau dar 8 proc. papildomai investavo savo lėšas tikrindami ar jų kompiuteris nėra užkrėstas. Antras tokių atakų padarinys – didelis stresas. Jį patyrė net 76 proc. tų, kuriuos bandė apgauti apsimetėliai.
Įdomu tai, kad tyrimas parodė, jog nuo tokio tipo apgavysčių dažniausiai nukenčia Z ir tūkstantmečio kartai priklausantys vyrai ar jaunuoliai. Šią grupę sukčiai paprastai pasiekia elektroniniais kanalais – per iššokančias reklamas, apgaulingus el. laiškus ar apkrėstus portalus. Tuo tarpu „Kūdikių bumo“ („baby boomers“ – gimusieji praėjusio amžiaus viduryje) kartos atstovai buvo linkę labiausiai nukentėti nuo telefoninių sukčių.
Pasak dr. L. Dovydaičio, vartotojai, susidūrę su tokio tipo apgavyste, raginami apie tai pranešti „Microsoft“: „Tai leidžia mūsų skaitmeninių nusikaltimų padaliniui, pasitelkus išmanius analizės įrankius, grupuoti tokią informaciją, sudaryti atakų žemėlapius ir efektyviau perduoti informaciją teisėsaugos institucijoms, kurios savo ruožtu sparčiau suranda ir išardo tokius sukčių tinklus.“
Paieška archyve
